Lietuvoje situacija su išemine širdies liga yra itin kritiška. Pasak Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentės prof. Sigitos Glaveckaitės, mūsų šalis turi vieną didžiausių mirštamumo rodiklių Europoje, kurį lenkia daugiau nei 4 kartus. Remiantis 2023 metų duomenimis, net 52 proc. mirčių Lietuvoje yra susijusios su kraujotakos sistemos ligomis, o tai kelia didelį nerimą.
Teigiamos tendencijos
„Nepaisant baisios situacijos, matome ir teigiamų pokyčių“, – teigia prof. Glaveckaitė. Remiantis statistika, nuo 2015 iki 2023 metų mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo 17 proc. „Mirčių nuo išeminės širdies ligos ženkliai sumažėjo po 2016 metų, kai pagerėjo lipidus mažinančių vaistų, tokių kaip statinai, prieinamumas“, – priduria ji. Taip pat teigiamos įtakos turėjo ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.
Palyginimas su Europos Sąjunga
Nors situacija šiek tiek gerėja, mirštamumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje vis dar lenkia Europos Sąjungos vidurkį 4,3 karto. „Jei lyginsime su šalimis kaip Švedija, Suomija ar Belgija, tai atotrūkis bus akivaizdus“, – pabrėžia prof. Glaveckaitė. Dėl šios priežasties LŠA reikalauja imtis veiksmų ir kviečia pasirašyti pirmąją pasaulinę peticiją, kad širdies sveikata taptų prioritetu.
Strategijos poreikis
„Europos Sąjungos šalys diskutuojasi, ar neturime turėti širdies ir kraujagyslių ligų valdymo strategijos, tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu“, – kalbėjo prof. Glaveckaitė. Antradienį Seime surengtos diskusijos metu ji pateikė oficialų kreipimąsi į Europos komisijos prezidentę Ursulą von der Leyen.
Moterų sveikata ir netipiniai simptomai
Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) prezidentas prof. Tomas Lapinskas akcentavo ankstyvos ligų diagnostikos svarbą. „Dažnai, kai nėra simptomų, žmonės neieško ligos ir neužsiima prevencija, kad išvengtų ateityje infarkto ar galvos smegenų insulto“, – pastebi jis. Jis taip pat pažymi, kad moterims dažnai pasireiškia netipiniai ligos simptomai, dėl ko jų mirštamumas nuo miokardo infarkto yra didesnis nei vyrų.
Inovatyvūs gydymo metodai
Gydytojas kardiologas Remigijus Žaliūnas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje taikomi inovatyvūs gydymo metodai, tokie kaip biologinė terapija, tačiau šis gydymas šalyje nėra kompensuojamas. Kardiologai skundžiasi, kad Lietuva atsilieka nuo kitų Europos šalių, kuriose šios inovacijos yra plačiau taikomos.
Prevencinių priemonių pavyzdžiai
Gydytoja kardiologė Jolita Badarienė pasakojo apie Suomijos Karelijos regioną, kuriame anksčiau buvo didelis mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. Po daugelio prevencinių priemonių, tokių kaip rūkymo draudimas viešose vietose ir valgiaraščių pakeitimas valstybės įstaigose, situacija pagerėjo. „Daugiausia naudos atnešė lipidų korekcija medikamentais“, – teigia ji.
Mitybos svarba
Gydytoja Olivija Dobilienė pabrėžė, kad mityba gali sumažinti „blogąjį“ cholesterolį iki 20 proc. Tačiau to nepakanka visiems pacientams, ypač tiems, kurie jau patyrė širdies priepuolius. „Turime tik dvi rūšis vaistų, kurie mažina cholesterolį, ir jų nepakanka“, – pastebėjo ji.
Nacionalinės strategijos pasiūlymai
Prof. Sigita Glaveckaitė išskyrė keletą elementų, kuriuos LŠA siūlo įtraukti į nacionalinę strategiją:
- Ankstyva diagnostika: Investuoti į šiuolaikines tyrimų metodikas.
- Naujos gydymo technologijos: Diegti minimaliai invazyvias gydymo technologijas, kad sumažintume atotrūkį nuo Vakarų Europos.
- Vienodos galimybės: Užtikrinti visiems piliečiams galimybę naudotis aukšto lygio sveikatos priežiūra.
- Prevencinės programos: Užtikrinti tęstinę širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją.
Vizija ateičiai
Artėjant Pasaulinei širdies dienai, Lietuvos širdies asociacijos ir Lietuvos kardiologų draugijos iniciatyva, Vilniuje demonstruojama meninė instaliacija „Našlių medis“, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų problemas Lietuvoje. Tai yra svarbus žingsnis siekiant pritraukti dėmesį ir skatinti sveikesnį gyvenimo būdą.
