Deja, situacija suaugusiems, netekusiems dantų, yra visai kitokia. Tačiau, laimei, vilčių teikia naujas tyrimas, kurį atliko Kioto universiteto ir Fukui universiteto mokslininkai.
Odontologinis proveržisNors tipinėje suaugusio žmogaus burnoje yra 32 dantys, maždaug 1% populiacijos turi jų daugiau arba mažiau dėl įgimtų sąlygų. Tyrėjai gilinosi į genetinius dantų pertekliaus atvejų veiksnius, siekdami vertingų įžvalgų apie galimą dantų regeneraciją suaugusiesiems. Šis tyrimas yra pirmasis, parodantis, kad monokloniniai antikūnai gali padėti atauginti dantis. Tai rodo naują būdą gydyti dantų problemas, kurios šiuo metu reikalauja implantų ir kitų dirbtinių sprendimų.
Šiek tiek moksloTyrimų grupė atskleidė, kad antikūnai, veikiantys specifinį geną, vadinamą gimdos jautrumo asocijuotu genu-1 (USAG-1), gali sukelti dantų formavimąsi pelių, kurios kenčia nuo įgimtos dantų agenėzės, organizme. Rezultatai buvo paskelbti žurnale Science Advances.
Pasak Katsu Takahashi, Kioto universiteto Medicinos mokyklos vyresniojo dėstytojo ir vieno pagrindinių tyrimo autorių, esminės molekulės, reikalingos dantų vystymuisi, jau buvo nustatytos. „Atskirų dantų morfogenezė priklauso nuo keleto molekulių, įskaitant BMP (kaulų morfogenetinį baltymą) ir Wnt signalizaciją, sąveikos“, – sakė Takahashi.
2021 m. balandžio 13 d. Kioto universitetas paskelbė pirmąją pelėms ataugusių dantų nuotrauką.
BMP ir Wnt yra susiję ne tik su dantų vystymusi, bet ir su organų bei audinių augimu ankstyvuose kūno vystymosi etapuose. Kadangi vaistai, kurie juos tiesiogiai veikia, gali turėti plačių šalutinių poveikių, mokslininkai yra atsargūs. Siekdami rasti potencialiai saugesnį metodą, tyrėjai sutelkė dėmesį į USAG-1 geną, manydami, kad tikslinis poveikis BMP ir Wnt priešingoms reakcijoms, būtent dantų vystymuisi, gali būti tikslesnis.
„Žinojome, kad USAG-1 slopinimas naudingas dantų augimui. Tačiau nežinojome, ar to pakaks“, pridūrė Takahashi.
Pirmieji rezultataiMokslininkai ištyrė, kaip skirtingi monokloniniai antikūnai veikia USAG-1. Monokloniniai antikūnai dažnai naudojami vėžio, artrito gydymui ir vakcinų gamybai. Tyrimai su šiuo antikūnu parodė, kad BMP signalizacija yra svarbi nustatant dantų kiekį pelėse. Taip pat vienas gydymas buvo pakankamas visam danties augimui. Tolimesni bandymai patvirtino šiuos teigiamus rezultatus ir šinšiluose.
„Šinšilos yra difiodontiniai gyvūnai, turintys panašią dantų struktūrą kaip žmonės. Mūsų kitas planas – išbandyti antikūnus su kitais gyvūnais, tokiais kaip kiaulės ir šunys“, – paaiškino Takahashi.
Visiškai atauginę priekinius dantis šinšilose
Kiti žingsniai
Dabar mokslininkai ketina išbandyti vaistą sveikiems suaugusiesiems. Jei viskas vyks sklandžiai, komanda planuoja išbandyti jį su vaikais, kuriems yra nuo 2 iki 6 metų amžiaus ir kurie kenčia nuo reto dantų problemos – anodontijos, genetinio sutrikimo, kurio metu nėra visų dantų. Šie vaikai gaus vieną vaisto injekciją, siekiant pamatyti, ar jis paskatins dantų augimą. Jei viskas pavyks, vaistas gali būti patvirtintas iki 2030 metų.
Takahashi šį naują vaistą laiko papildoma galimybe žmonėms, kuriems trūksta dalies ar visų dantų.
„Nauji dantys – kiekvieno odontologo svajonė“, Takahashi sakė Japonijos laikraščiui The Mainichi šių metų birželį. „Dirbu su tuo nuo studijų laikų. Buvau įsitikinęs, kad pavyks tai įgyvendinti.“
Tikimės, kad iki 2030 metų žmonės turės galimybę auginti trečią dantų kartą ir atsisveikinti su implantais. Iki tol būtinai palaikykite dantis stiprius ir sveikus – šis straipsnis padės jums tai padaryti.