„Svarbiausia kūno dalis yra smegenys. Tai lemia, kiek ilgai žmogus gyvens ir kaip naudos savo gyvenimo išteklius.“
„Jei nebūčiau buvusi diskriminuojama ar persekiojama – nebūčiau gavusi Nobelio premijos“, – tai Ritos Levi, kuri gyveno daugiau nei 100 metų, žodžiai!
Ji sugebėjo į viską pažvelgti kitu kampu ir buvo dėkinga net už nemalonias gyvenimo akimirkas. Dėl jų ji tapo tikru žmogumi, vertingu visuomenei, jos vardas visiems laikams liks istorijoje.
Nėra tokio dalyko kaip amžinasis gyvenimas. Bent jau kol kas ne. Tačiau visada galima pailginti savo gyvenimą paprasčiausiai įvedant į jį naudingus įpročius. O ir koks tas gyvenimas, jei jis prabėga veltui?
Ritos Levi – Montalčini gyvenimas vardan mokslo
„Svarbiausia kūno dalis yra smegenys. Nuo to priklauso, kiek ilgai žmogus gyvens ir kaip jis tvarkys savo gyvenimo resursus“, – sakė Rita Levi – Montalčini.
Būsimoji didi mokslininkė gimė 1909 metais menininkės ir inžinieriaus šeimoje. Rita augo tais laikais, kai vienintelė moterų paskirtis buvo gimdyti palikuonis, auginti juos ir išeiti į pensiją. Apie karjerą negalėjo būti nė kalbos!
Tačiau ji pasirinko kitą kelią – įstojo į medicinos mokyklą Turino universitete. Tačiau baigusi mokyklą ji persigalvojo ir nenorėjo tapti gydytoja. Vietoj to ji nusprendė tapti mokslininke ir tapo italų profesoriaus Zu Zeppo Levi asistente.
Po kurio laiko prasidėjo žydų diskriminacija, buvo uždrausta siekti bet kokios akademinės karjeros. Taigi, Ritai teko palikti namus mokslo labui ir išvykti į Briuselį.
Tik 1945 metais ji grįžo namo į Vokietiją, kur išleido pirmąjį savo veikalą. Netrukus jos darbus pastebėjo embriologas W. Hamburger ir susidomėjo Rita. Jis nusiuntė jai kvietimą dirbti Sent Luise.
Rita maloniai sutiko ir ten praleido kitus 30 metų. Ji padarė daug įvairių atradimų, tačiau pagrindinis Ritos išradimas buvo „nervų augimo faktorius“, už kurį ji buvo apdovanota Nobelio premija.
Paklausta apie savo gyvenimo būdą, ji atsakė, kad miega ne ilgiau kaip 6 valandas per parą, valgo kartą per dieną ir daug skaito.
Rita manė, kad persivalgymas yra didelis stresas organizmui. Žmogus ne tik suvartoja papildomų nereikalingų kalorijų, bet ir reikia daug energijos šiam maistui virškinti.
Įpročiai, mažinantys demencijos riziką vyresniame amžiuje
„Visų pirma nebijokite sunkumų. Būtent jie mums duoda tai, kas yra geriausia,“ – sakė Rita Levi – Montalčini.
Iš daugybės pratimų, skirtų smegenims ne tik atkurti, bet ir kurti naujas nervų ląsteles, Rita rekomenduoja šiuos:
- Sudėtingos literatūros skaitymas. Beje, apie tai kalbėjo ne tik Rita. Savo straipsniuose jau apie tai yra pasakoję Bechtereva ir Černigovskaja savo patarimuose – jos laikėsi tos pačios nuomonės.
- Loginių uždavinių ir kryžiažodžių sprendimas priverčia smegenis nestandartiškai mąstyti.
- Pasistenkite daugiau prisiminti. Pavyzdžiui, perskaitę kiekvieną skyrių, užverskite knygą ir pabandykite prisiminti smulkias detales. Pavyzdžiui, kokių veido bruožų turėjo antraeilis veikėjas, kokios spalvos buvo jo batai ar drabužiai.
- Mokykitės užsienio kalbų – kuo daugiau, tuo geriau. Nebūtina laisvai kalbėti užsienio kalba. Esmė – įjungti smegenis, nes taip kuriamos neuroninės jungtys. Rita Levi – Montalčini teigė, kad pakanka tam skirti 20 minučių per dieną.
Rita Levi buvo mokslininkė, kuri savo linksmą šypseną ir sunkumus nešė per visą savo gyvenimą. Ji padarė daugybę atradimų ir apvertė aukštyn kojomis savo kolegų požiūrį į žmogaus smegenis bei išvengė įprastos „močiutės“ likimo.
