Pipirmėtė yra daugiametis augalas, augantis gana dideliuose Europos, JAV ir kitų šalių plotuose.
Mėtos yra aštrus aromatinis augalas, kurį žmogus žinojo ir naudojo dar prieš mūsų erą.
Botanikai išskiria daugybę šio augalo rūšių.
Senovės Graikijoje ir Romoje mėtos buvo gerbiamos ir siejamos su dieviškomis savybėmis.
Senovėje jos puikiai gaivindavo orą gyvenamosiose patalpose, taip pat su jomis būdavo plaunamos grindys, o rankos ir veidas buvo drėkinami mėtų vandeniu.
Mėtos atšviežina protą, todėl kilnūs žmonės ar mokslininkai ant galvos nešiodavo mėtų vainikus.
Senovės ir viduramžių medicinos literatūroje galima rasti informacijos, kad mėtos buvo laikomos vaistiniais augalais.
Jos būdavo rekomenduojamos tiems, kurie jaučia galvos skausmą, vidinei kraujo sistemai gerinti, kaip raminamoji priemonė, stiprinti skrandį, pagerinti virškinimą, skatinti apetitą, palengvinti žagsėjimą ir t.t.
Rusijoje mėtos tradiciškai užplikomos ir geriamos sergant širdies ligomis, esant nervų sutrikimams, astenijai.
Šis augalas turi malonų kvapą. Mėtos žydi nuo liepos iki rugsėjo.
Mėtų derlius nuimamas liepos ar rugpjūčio mėnesiais, žydėjimo fazėje, ryte – didžiausio aliejaus kaupimosi laikotarpiu.
Prieš džiovinimą sausos ir parudavosios dalys pašalinamos.
Lapai džiovinami specialiose džiovyklose arba palėpėje. Svarbiausia, kad džiovinimo metu saulė jų nekaitintų.
Mėtų aliejus, gaunamas iš augalo lapų ir stiebų, laikomas labai vertingu.
Vaistinės savybės
Mėtos yra nepakeičiamas raminamasis preparatas, švelniai veikiantis centrinę nervų sistemą ir širdį.
Jos puikiai padeda nuo nemigos, ypač jei geriate šiltą mėtų arbatą su medumi.
Užpilas, alkoholio tinktūra ir mėtų kombinacija – puikus būdas pagerinti virškinimą ir įveikti pykinimą.
Mėtų arbata gali būti vadinama vienu geriausiu vaistu nuo pykinimo ir rėmens.
Mėtų aliejus yra mėtomis skaninto vandens, mėtų tinktūros ir dantų pastos dalis.
Mentolio kiekis mėtose siekia 60–70 procentų.
Mentolis išoriškai naudojamas nuo neuralginio skausmo, migrenos, bronchito, rinito, vidiniam vartojimui – nuo gerklės skausmo.
Be to, jis yra sudėtinė širdies ir kraujagyslių vaistų dalis.
Mėtų inhaliacijos naudojamos uždegiminėms viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Menovazinas ir boromentolis – kaip priešuždegiminis agentas, skiriamas pacientams, sergantiems dermatoze.
Beje, mėtų arbata padeda kovoti su pertekliniais plaukais.
Pernelyg didelis plaukų augimas (hirsutizmas) dažniausiai yra susijęs su hormoniniais sutrikimais.
Atlikdami eksperimentą su žiurkėmis, mokslininkai nustatė, kad mėtų ekstraktas sumažino androgenų (vyriškų lytinių hormonų) kiekį graužikams.
Tolesni tyrimai taip pat parodė, kad du puodeliai mėtų arbatos per dieną padeda palengvinti hirsutizmo simptomus ir moterims.
Ir visų pirma, atsikratyti per daug didelio kiekio plaukų ant veido.
Todėl mokslininkai rekomenduoja standartinę hirsutizmo antiandrogenų terapiją papildyti dviem puodeliais mėtų arbatos per dieną.
Prieš šimtmečius moterys mėtų nuovirą naudojo kaip efektyviausią odos regeneravimo būdą.
Buvo tikima, kad nėra geresnio gydymo veidui.
Oda įgaudavo matinį atspalvį, o raukšlės būdavo išlyginamos.
Jei mirkysite kojas šiltame vandenyje su mėtomis, iškart atsikratysite nuovargio ir patinimų!
Namų virtuvėje mėtos dedamos į salotas, daržovių sriubas, sultinius ir raugintus agurkus.
Jos naudojamos pagardinti pagrindinius mėsos ar žuvies patiekalus.
Taip pat puikiai tinka kepti kartu su patiekalais, pyragaičiais, pyragais, meduoliais.
Nedidelį mėtų kiekį galite patiekti su keptu maistu.
