Profesorė apie dažniausias skydliaukės ligas: kokie simptomai išduoda ir kas padės išlaikyti ją sveiką

Skydliaukė – viena didžiausių endokrininių liaukų, kuri atsakinga už daugybę funkcijų: skydliaukės hormonai svarbūs smegenų ir visų kitų organų vystymuisi ir veiklai bei medžiagų apykaitos reguliacijai, kalba profesorė Džilda Veličkienė.

„Skydliaukės ligos apima skirtingas būkles. Dalis skydliaukės ligų pasireiškia skydliaukės hormonų kiekio pasikeitimu organizme ir tada mes kalbame apie skydliaukės funkcijos (veiklos) sutrikimus. Kita dalis skydliaukės ligų gali pasireikšti tik struktūros pasikeitimais, pavyzdžiui, vieno ar daugiau mazgų susiformavimu, o skydliaukės veikla gali būti tiek sutrikusi, tiek normali“, – aiškina LSMUL Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos profesorė bei Lietuvos endokrinologų draugijos viceprezidentė Džilda Veličkienė.

Apgaulingi simptomai – nuo augančio svorio iki depresijos

Kaip pasakoja profesorė, polinkis sirgti skydliaukės ligomis gali būti paveldimas genetiškai, ypač – skydliaukės autoimuninėmis ligomis, kurios dažniausiai ir lemia skydliaukės hormonų kiekio pokyčius organizme.

„Tačiau ne visi, turintys genetinį polinkį, suserga, kadangi ligos atsiradimui svarbūs ir išorės veiksniai ir vienas iš jų – stresiniai gyvenimo įvykiai. Neretai stebimi skydliaukės veiklos sutrikimai, kurie atsiranda praėjus 3–4 mėnesiams po patirto streso. Kitos priežastys, kurios galėtų tiek išbalansuoti skydliaukės hormonų kiekį organizme, tiek lemti mazgų skydliaukėje susiformavimą yra mikroelementų, pavyzdžiui, jodo, trūkumas maiste, taip pat kai kurie medikamentai gali prisidėti prie hormonų pusiausvyros sutrikimo“, – aiškina profesorė.

Ji priduria, kad simptomai, išduodantys, kad vystosi skydliaukės veiklos sutrikimas, priklauso nuo to, ar turime skydliaukės hormonų perteklių ar trūkumą. Jeigu tai yra skydliaukės hormonų perteklius, tuomet pagreitėja medžiagų apykaita, gali kamuoti karštis, atsirasti prakaitavimas, nuovargis, emocinis dirglumas, nerimas, padidėti apetitas, bet nors svoris mažėja, gali smarkiau plakti širdis, padidėti skydliaukės tūris, atsirasti pokyčių akyse, kai patinsta, parausta vokai, ašaroja akys ar atsiranda išverstakumas, dvejinimasis. Neretai moterims sutrinka menstruacinis ciklas, vaisingumas, vyrams – gali pakisti lytinė funkcija.

„Jeigu kalbėtume apie skydliaukės hormonų trūkumą, tuomet vystosi priešinga būklė: medžiagų apykaita lėtėja, pradeda didėti svoris, atsiranda mieguistumas, gali kamuoti bloga nuotaika, depresija, slinkti plaukai, lūžinėti nagai, taip pat trikti menstruacinis ciklas, vaisingumas, lytinė funkcija“, – aiškina profesorė.

Gydytoja endokrinologė sako, kad pajutus išvardintus simptomus reiktų kreiptis į gydytoją bei atlikti kraujo tyrimą ir įvertinti skydliaukės hormonus, medžiagų, galinčių sukelti skydliaukės autoimunines ligas, kiekį. „Taip pat lygiagrečiai dažniausiai atliekamas ir skydliaukės ultragarsinis tyrimas“, – sako D.Veličkienė.

Paklausta, ar tokie tyrimai turėtų būti atliekami profilaktiškai, gydytoja sako, kad tirtis turėtų tie, kurių šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, jaučiantys anksčiau išvardintus simptomus ar turintys kitų sveikatos problemų. „Bet jeigu žmogus gerai jaučiasi, nestebimas skydliaukės padidėjimas, tokie tyrimai dažniausiai nėra rekomenduojami atlikti profilaktiškai“, – sako profesorė.

Dažniausios skydliaukės ligos

Kaip kalba D.Veličkienė, viena dažniausių ligų, dėl kurių į specialistus kreipiasi pacientai, yra mazginė skydliaukė, t. y. tokia būklė, kai stebimas vienas ar keli skydliaukės mazgai, o skydliaukės hormonų kiekis nebūna sutrikęs.

„Kiekvienas mazgas skydliaukėje gydytojo endokrinologo ir / ar radiologo vertinami onkologiniu požiūriu, atliekant skydliaukės ultragarso tyrimą, o esant piktybiškumo įtarimui – atliekama ir mazgo aspiracinė punkcija plona adata, kad būtų paimtos ląstelės iš mazgo ir įvertinta, ar jos nėra piktybinės. Priklausomai nuo mazgo savybių (dydžio, struktūros, mazgo ribų ypatumo ir t. t.), įvertintų ląstelių savybių parenkama mazgo ar mazgų stebėjimo ir gydymo taktika“, – pasakoja profesorė.

Į klausimą, kokiomis skydliaukės ligomis dažniau serga tam tikros asmenų kategorijos, profesorė atsako, kad skirtingos skydliaukės ligos ir sutrikimai yra būdingi skirtingoms pacientų kategorijoms.

„Pavyzdžiui, autoimuniniu tiroiditu, dėl kurio skydliaukės veikla tampa per mažai aktyvi, dažniau serga vyresnio amžiaus moterys; o per didelio skydliaukės aktyvumo liga, vadinama Greivso liga – dažniau serga 30–50 metų moterys. Mazgine skydliauke serga įvairaus amžiaus asmenys, dažniau – moterys, tačiau serga ir vyrai“, – sako gydytoja.

Ką turime žinoti apie skydliaukės ligų gydymą?

„Viena iš priežasčių, lemiančių skydliaukės aktyvumą, yra autoimuninė liga, vadinama Greivso liga, kuri gydoma medikamentais, slopinančiais skydliaukės hormonų sintezę 18–24 mėnesius, tyrimus kartojant kas 1–2 mėnesius ar dažniau ir taip koreguojant parenkant reikiamą vaistų dozę. Įrodyta, kad po tokios trukmės gydymo kurso, skydliaukės veikla dažniausiai normalizuojasi, t. y. pasiekiama stabili ligos remisija ir skydliaukės veikla yra normali, nevartojant vaistų.

Atskirais atvejais, jeigu po minėto gydymo nepavyksta pasiekti normalios skydliaukės veiklos arba nuo pat susirgimo pradžios skydliaukės tūris yra didelis, arba nuolat reikia didelių skydliaukės aktyvumą slopinančių vaistų dozių, tuomet rekomenduojama spręsti klausimą dėl vadinamojo radikalaus skydliaukės gydymo anksčiau nei po 18–24 mėnesių gydymo medikamentais. Radikaliems skydliaukės gydymo metodams priskiriamas operacinis gydymas arba gydymas radioktyviu jodu“, – pasakoja D. Veličkienė.

Jeigu skydliaukės hormonų kiekio perteklius yra nulemtas vieno ar kelių mazgų, kurie produkuoja šiuos hormonus (moksliškai tai vadinama toksine adenoma ar daugiamazgiu toksiniu gūžiu), medikamentai, slopinantys skydliaukės hormonų produkciją, skiriami labai trumpai – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, kol pasiekiama normali skydliaukės veikla, o po to dažniausiai rekomenduojamas gydymas radioktyviu jodu, po ko žmogus visiškai pasveiksta.

„Jeigu sergama skydliaukės ligomis, kurios lemia per mažą hormonų kiekį organizme, tuomet skiriami sintetiniai skydliaukės hormonai (levotiroksinas), kurie kompensuoja tai, ko nuosava skydliaukė nepagamina, ir taip užtikrinama normali medžiagų apykaita. Labai svarbu reguliariai vartoti gydytojo paskirtus medikamentus ir tai daryti taisyklingai, t. y. vartoti ryte, nevalgius, mažiausiai likus 30 minučių prieš valgį ir kitus medikamentus ar maisto papildus.

Sergant nepakankama skydliaukės veikla, kai vartojami sintetiniai skydliaukės hormonai, skydliaukės aktyvumą atspindintys tyrimai kartojami 1–2 kartus per metus, kad būtų įvertinta, ar vaisto dozė yra tinkama, ar nereikalinga gydymo korekcija. Tais atvejais, kai skydliaukėje yra mazgų, bet hormonų veikla nesutrikusi, skiriamas tik stebėjimas ir pacientų prašome apsilankyti vieną kartą per metus ar dažniau priklausomai nuo mazgo ar mazgų ypatybių, tam kad būtų įvertinta mazgo augimo tempas kartojant skydliaukės ultragarsinį tyrimą“, – sako D.Veličkienė.

Kaip sureguliuoti skydliaukę, kad ji būtų sveika – kas padės tai užtikrinti?

Jeigu norime išsaugoti sveiką skydliaukę, profesorė pataria subalansuoti darbo ir poilsio režimą, siekti, kad būtų pakankamas kokybiško miego kiekis, praktikuoti įvairias nusiraminimo praktikas (meditacija, įsisąmonintas dėmesingumas, įvairios sporto rūšys), t. y. viską, kas padėtų išlaikyti vidinę ramybę, nepriklausomai nuo išorės sąlygų.

Svarbu didelį dėmesį skirti pilnavertei mitybai, kad joje užtektų įvairių mikroelementų, įskaitant jodą, seleną, cinką, nes, kaip žinia, jodo trūkumas gali lemti skydliaukės tūrio padidėjimą, o dėl jodo pertekliaus ar trūkumo gali įvairiai sutrikti skydliaukės veikla. „Patarčiau rinktis kuo natūralesnį maistą, kad mityboje būtų kuo mažiau perdirbtų maisto produktų, kuo mažiau plastikinės taros ir mažiau sąlyčio su cheminėmis medžiagomis ar papildais, mikroplastiku“, – pataria gydytoja.