Vegetarizmas tampa vis populiaresniu gyvenimo būdo pasirinkimu daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nors vegetariškos dietos pasirinkimo priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, susirūpinimas gyvūnų gerove, aplinkosaugos problemos ar nauda sveikatai, daugelis žmonių domisi tokio gyvenimo būdo poveikiu jų kūnui. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pokyčius, kurie gali atsirasti žmogaus organizme prieš ir po vegetariškos dietos.
Prieš pradėdami laikytis vegetariškos dietos
Prieš pereinant prie vegetariškos dietos, svarbu suprasti, ką valgote ir kaip tai veikia jūsų kūną. Daugelis tradicinių dietų apima daug gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai, kurie gali prisidėti prie įvairių sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, didelis cholesterolio kiekis ir tam tikros vėžio rūšys.
Valgant daug perdirbto maisto ir saldžių užkandžių taip pat gali padidėti svoris ir padidėti lėtinių ligų rizika. Kita vertus, dieta, kurioje gausu augalinio maisto, siejama su mažesne lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ir 2 tipo diabetas, rizika, taip pat mažesniu KMI (kūno masės indeksu) ir geresne bendra sveikata.
Priėmus vegetarišką dietą
Perėjus prie vegetariškos dietos, jūsų kūno pokyčiai gali būti daug ir pastebimi. Pavyzdžiui, daugeliui žmonių pagerėjo virškinimas ir žarnyno judėjimas, nes augaliniame maiste yra daug skaidulų, kurios gali padėti sureguliuoti virškinimo sistemą.
Kitas dažnas pokytis, kurį pastebi daugelis žmonių, yra energijos lygio padidėjimas. Taip yra todėl, kad augaliniame maiste paprastai yra daug maistinių medžiagų ir mažai sočiųjų riebalų, o tai gali padėti pagerinti kraujotaką ir bendrą energijos lygį. Be to, tyrimai parodė, kad vegetariška dieta gali pagerinti miego kokybę, o tai taip pat gali padėti padidinti energijos lygį.
Taip pat įrodyta, kad vegetariška dieta padeda numesti svorio ir valdyti svorį. Sumažinus arba pašalinus gyvūninės kilmės produktų ir perdirbto maisto kiekį, daugeliui žmonių lengviau išlaikyti sveiką svorį, nes augalinis maistas paprastai turi mažiau kalorijų ir daugiau skaidulų.
Su vegetariška mityba taip pat yra daug naudos sveikatai
Pavyzdžiui, augaliniame maiste paprastai gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti lėtinių ligų riziką. Be to, vegetariška dieta yra susijusi su mažesne širdies ligų, tam tikrų vėžio rūšių ir aukšto kraujospūdžio rizika.
Vienas iš vegetariškos mitybos problemų yra maistinių medžiagų trūkumas, ypač vitamino B12, geležies ir kalcio.Šios maistinės medžiagos daugiausia randamos gyvūniniuose produktuose, todėl svarbu įsitikinti, kad pakankamai jų gaunate iš augalinių šaltinių ar papildų. Pavyzdžiui, vegetarai vitamino B12 gali gauti iš spirituotų grūdų, sojos produktų ir maistinių mielių, o geležies – iš lapinių žalumynų, ankštinių augalų ir spirituotų grūdų. Kalcio galima gauti iš spirituoto augalinio pieno, tofu ir tamsių lapinių žalumynų.
Svarbu pažymėti, kad vegetariška mityba nėra geros sveikatos garantija. Galima valgyti nesveiką vegetarišką mitybą, pavyzdžiui, tokią, kurioje yra daug perdirbtų maisto produktų ar saldžių užkandžių. Todėl svarbu valgyti įvairų visavertį, daug maistinių medžiagų turintį augalinį maistą, kad jūsų kūnas gautų maistinių medžiagų, reikalingų klestėti.
Apibendrinant, vegetariška mityba gali turėti daug naudos organizmui, įskaitant geresnį virškinimą, padidėjusį energijos lygį, svorio mažėjimą ir mažesnę lėtinių ligų riziką. Sutelkiant dėmesį į įvairius sveikus, daug maistinių medžiagų turinčius augalinius maisto produktus, galima gauti visų sveikatai reikalingų vitaminų ir mineralų. Kaip ir bet kurios dietos atveju, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad įsitikintumėte, jog patenkinate savo mitybos poreikius ir išlaikote gerą sveikatą.