Pastaraisiais metais vegetarizmas tapo populiariu gyvenimo būdo pasirinkimu daugeliui žmonių visame pasaulyje. Mėsos ir gyvūninės kilmės produktų susilaikymo praktika gyvavo šimtmečius, tačiau tik XX amžiuje tai buvo plačiau pripažinta kaip sveikas ir aplinkai nekenksmingas gyvenimo būdas. Šiame straipsnyje atidžiau pažvelgsime į vegetarizmo istoriją ir naudą, taip pat vitaminus ir mineralus, kurie būtini tiems, kurie laikosi dietos be mėsos.
Trumpa vegetarizmo istorija
Vegetarizmas per visą istoriją buvo praktikuojamas daugelyje kultūrų. Kai kurie ankstyviausi vegetarizmo įrašai datuojami senovės Graikijoje, kur daugelis filosofų ir religinių lyderių pasisakė už augalinę mitybą. XIX amžiuje vegetarizmas išpopuliarėjo Europoje ir JAV kaip sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos būdas. Šį judėjimą taip pat lėmė susirūpinimas gyvūnų gerove ir mėsos gamybos poveikiu aplinkai.
Šiandien visame pasaulyje yra apie 375 milijonai vegetarų, o didžiausias skaičius yra Indijoje. Vegetarizmo populiarumas ir toliau auga, jį skatina nerimas dėl klimato kaitos ir neigiamo gyvulininkystės poveikio aplinkai.
Kaip vegetarizmas padeda aplinkai
Mėsos gamyba daro didelį poveikį aplinkai, prisideda prie miškų naikinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir vandens taršos. Jungtinių Tautų duomenimis, gyvulininkystė išmeta 14,5 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų – daugiau nei visas transporto sektorius kartu paėmus. Pasirinkę vegetarišką gyvenimo būdą, asmenys gali žymiai sumažinti savo anglies pėdsaką ir prisidėti prie tvaresnės ateities.
Vegetarizmas taip pat yra svarbus būdas kovoti su biologinės įvairovės nykimu ir apsaugoti mūsų gamtos išteklius. Gyvulininkystei reikia daug žemės, vandens ir pašarų gyvuliams išlaikyti. Sumažindami mėsos ir gyvūninės kilmės produktų poreikį galime padėti tausoti šiuos išteklius ir apsaugoti savo planetą.
Vitaminai ir mineralai vegetarams
Vienas iš dažnai kylančių susirūpinimą dėl vegetariškos mitybos yra maistinių medžiagų trūkumas. Nors gerai suplanuota vegetariška mityba gali aprūpinti visais būtiniausiais vitaminais ir mineralais, kai kurių maistinių medžiagų gali būti sunkiau gauti be mėsos ir gyvūninės kilmės produktų.
Viena iš svarbiausių maistinių medžiagų, į kurias reikia atsižvelgti vegetarams, yravitaminas B12. Šis vitaminas daugiausia randamas gyvūniniuose produktuose ir yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui ir nervų funkcijai. Vegetarai vitamino B12 gali gauti iš spirituotų grūdų, sojos produktų ir maistinių mielių. Tačiau gali prireikti vartoti papildų, kad būtų užtikrintas pakankamas suvartojimas.
Geležis yra dar viena svarbi maistinė medžiaga vegetarams, nes ji būtina hemoglobino susidarymui ir deguonies transportavimui kraujyje. Nors augalinės kilmės geležies šaltinių gausu, organizmas ne visada juos gerai pasisavina. Vegetarai gali pagerinti geležies pasisavinimą vartodami geležies turtingą maistą su vitamino C šaltiniais, pavyzdžiui, citrusinius vaisius, uogas ir paprikas.
Kalcis taip pat yra svarbi maistinė medžiaga vegetarams, nes ji yra būtina kaulų sveikatai ir raumenų funkcijai. Nors pieno produktai yra pagrindinis kalcio šaltinis, vegetarai šios maistinės medžiagos gali gauti iš spirituoto augalinio pieno, tofu ir tamsių lapinių žalumynų.
Apibendrinant, vegetarizmas yra gyvenimo būdo pasirinkimas, teikiantis daug naudos sveikatai ir aplinkai. Sumažindami mėsos ir gyvulinės kilmės produktų poreikį asmenys gali padėti apsaugoti mūsų planetą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Nors gali kilti susirūpinimas dėl maistinių medžiagų trūkumo, gerai suplanuota vegetariška mityba gali aprūpinti visais būtiniausiais vitaminais ir mineralais. Kadangi vegetarizmas ir toliau populiarėja, jis gali paskatinti teigiamus pokyčius mūsų maisto sistemoje ir apsaugoti mūsų planetos sveikatą ateinančioms kartoms.
