10 faktų apie gyvūnus, kurie nustebins net labiausiai apsiskaičiusius žmones

Nepaisant to, kad mokslininkai nepertraukiamai užsiima gamtos ir jos gyventojų tyrinėjimu, atradimai nesibaigia. Ir kuo daugiau atsiranda informacijos apie gyvūnus, tuo ji tampa įdomesnė. Šį kartą jūs sužinosite, kaip atrodo didžiausia voverė pasaulyje, kodėl tigrai lieka nepastebėti žalioje žolėje ir kas laiko naminį augintinį savo irštvoje.

Mes atradome faktų apie gyvūnus, kurie galės nustebinti net tuos, kurie galvojo, kad žino apie juos viską.

Visi gepardai vienodi.

Gepardai tokie panašūs genetiškai, kad iš esmės yra vienas kito klonai. Reikalas tame, kad šios gražios katės beveik išmirė paskutinio ledynmečio metu, o tas nedaugelis, kuriems pavyko išgyventi, pratęsė jau dabartinės rūšies giminę. Tačiau dėl kraujomaišos gepardams iškyla sunku dėl dauginimosi, o dauguma jauniklių neišgyvena ir iki metų.

Paukštis, kuris gyvena ant vandens.

Afrikinė žakana suka lizdus ant vandens, o labai ilgos kojos ir pirštai leidžia paukščiui vaikščioti ant bet kokios plaukiojančios augmenijos, tame tarpe ir per ąsotėlius.

Didžiosios skruzdėdos nešioja savo jauniklius ant nugaros ir nesiskiria su jais iki sekančio nėštumo.

Bitės Tetragonula carbonaria stato savo lizdus spirale.

Gyvūnas su labai judriomis pėdomis.

Koatis – mielas meškėninių šeimos atstovas. Šio žvėrelio pėdos gali sukiotis 180 laipsnių, leisdamos gyvūnui nulipti nuo medžio kamieno tiek priekiu, tiek nugara.

Paukščiai – parazitai.

Buivolinius varnėnus galima pamatyti ant didelių žolėdžių: zebrų, begemotų, žirafų, raganosių ir t.t. Varnėnai minta erkėmis, o taip pat vabzdžiais, kurie įsiveisia gyvūnų žaizdose. Tačiau neretai paukščiai patys sukuria tas žaizdas, lesdami kanopinių odą.

Didžiausia voverė pasaulyje.

Gigantiškoji Indijos voverė išsiskiria ne tik neįprasta spalva, bet ir dydžiu: kūno ilgis sudaro 36 cm, o uodegos – 61 cm.

Tarantulai turi naminių gyvūnų.

Kaip naminius gyvūnus tarantulai laiko varles. Šie keisti santykiai turi savo paaiškinimą: vorai kenčia nuo smulkių vabzdžių, kuriuos vilioja gaišenos kvapas (o tarantulo irštvoje šis kvapas būna dažnai). Ir tam, kad apsaugotų savo maistą, voras apgyvendina pas save varlę.

Šunys nustato laiką pagal kvapą.

Šunys seka šeimininko kvapą ir jo išnykimą visos dienos bėgyje. Pavyzdžiui, kai jūs tik išeinate į darbą, jūsų aromato koncentracija ore maksimali, tačiau dienos bėgyje jis palaipsniui išsisklaido. Šuo įsimena, kokioje koncentracijos stadijoje jūs grįžtate namo, ir ima jūsų laukti tuo metu.

Katės gali lakti jūros vandenį: jų inkstai gerai filtruoja druską ir išveda ją natūraliu būdu.

O kuris faktas nustebino jus?