Italijoje beveik nebūna atvejų, kad naminį augintinį išmestų į gatvę. Kodėl? Bijo baudų ir kalėjimo. Juk visuomenės požiūris į tuos, kurie patys negali savimi pasirūpinti atspindi vienos ar kitos valstybės civilizuotumą. Kalbame ne tik apie pagyvenusius žmones, neįgaliuosius ar vaikus, o ir apie gyvūnus. Dėl šios priežasties neverta stebėtis galingu gyvūnų palaikymų Vakarų Europos šalyse. Puikus pavyzdys – Italija.
Reikia pažymėti, kad Italijos valdžia pradėjo ne nuo areštų ir baudų, o nuo didžiulių aiškinamųjų renginių organizavimo. Atsakingo požiūrio į mūsų mažuosius brolius populiarizavimas valstybiniu lygmeniu vykdomas nuolat. Bet kuriam italui didelė garbė dalyvauti savanoriškose gyvūnų apsaugos programose. Šalies gyventojai gali pasiimti šunį ar katę gyvūnų prieglaudose, o ne leisti milžiniškas sumas prestižinės veislės šuneliui.
Kartu su šviečiamąja veikla valdžia įtvirtino gyvūnų šeimininkų pareigas įstatyminiu lygiu. Todėl buvo sugriežtintos išieškojimo priemonės už žiaurų elgesį su gyvūnu. Kad patektum į itališką kalėjimą, nebūtina kankinti šuns ar katės, pakanka išvaryti iš namų. Arba pažeidėjas bus nubaustas įspūdinga suma, kuri sudaro apie 10000 eurų ir gaus metus kalėjimo lygtinai. Griežtai baudžiami italai, kurie kliudė gyvūną automobiliu ir nesuteikė jam pagalbos. Faktas, kad žvėris atsidūrė ant kelio išbėgęs iš miško, neturi jokios reikšmės.
Tokios valstybės politikos dėka valkataujantys gyvūnai Italijoje tapo retenybe. Žinoma, daug kas priklauso nuo mūsų su jumis, tačiau valstybės palaikymas atlieka esminį vaidmenį.
