„O mama, man jau 18“ dainininkė Simona pasikeitė neatpažįstamai – kaip gyvena šiandien?

„O mama man jau 18“ dainininkė Simona šiandien: „Kai buvau mama tik mintyse, sakiau – to NIEKADA nedarysiu… Dabar juokiuosi“

Prisiminimai, šlovė ir motinystės iššūkiai – kaip pasikeitė gyvenimas po projekto „Kelias į žvaigždes“

Simona Čėsnaitė-Matkevičienė, visiems geriausiai žinoma kaip realybės šou „Kelias į žvaigždes“ žvaigždė ir hito „O mama, man jau 18“ atlikėja, šiandien gyvena visai kitaip nei prieš du dešimtmečius. Dviejų dukrų mama, radijo ir televizijos balsas bei koncertuojanti atlikėja neslepia – pagaliau jaučiasi esanti ten, kur ir turi būti.

„Iš principo – gyvenu gana paprastai“, – sako ji su šypsena, nors už jos žodžių slypi įtemptas, bet džiuginantis kasdienybės ritmas: vaikai, pilateso treniruotės, garsinimo darbai, radijo laidos, koncertų repeticijos.

Grįžo prie scenos, kurios taip ilgėjosi

Nors daugelį metų Simona stengėsi atsiriboti nuo scenos, galiausiai ji suprato – niekas neatstoja dainavimo.

„Bandžiau pakeisti tą ilgesį kitomis veiklomis, bet nepavyko – nebuvo to jausmo“, – prisipažįsta. Dabar ji vėl repetuoja, ruošiasi vasaros ir rudens koncertams, o scena, kurios kažkada bijojo, tapo jos vidinės pilnatvės šaltiniu.

„Pirmą kartą po ilgo laiko pagalvojau – esu savo kelyje. Ir kaip gera, kaip faina“, – sako ji.

Šlovės kaina – būti visada stebimai

„Kai ėjau gatve, nebegalėjau būti tiesiog Simona – tapau „ta Simona iš Kelio į žvaigždes“, – sako ji prisimindama, kokį mastą pasiekė projektas. Tuo metu Simona net nesuprato, koks reiškinys buvo šis realybės šou, ir tik dabar vertina jį su dėkingumu, bet ir blaivumu.

„Tai buvo džiaugsmas, bet ir milžiniškas stresas“, – neslepia ji.

Neseniai įvykęs susitikimas su buvusiais projekto dalyviais priminė, kaip stipriai visi buvo paveikti tos patirties. „Tai buvo didžiulis dalykas. Pirmasis sezonas buvo tiesiog fenomenas“, – prisimena Simona.

Motinystė – tai, ko niekada negali suplanuoti

Tapusi mama, Simona sako daug ką apie save supratusi iš naujo – ne tik kaip apie moterį, bet ir kaip apie žmogų. Ji atvirai pasakoja apie tai, kaip pasikeitė mąstymas:

„Kai aš būsiu mama, to tikrai nedarysiu – taip galvojau. O paskui miegojom kartu, skalbiau atskirai rožinius rūbelius…“ – juokiasi ji.

Bet svarbiausia, ką Simona išgyveno, – tai pagarba moters kūnui ir pasididžiavimas tuo, ką jis sugeba padaryti. „Nuo nėštumo iki atsistatymo – tai kažkas neįtikėtino“, – sako ji.

Laikas sau – ne dovanos, o tikras buvimas

Kai abi dukros jau lanko ugdymo įstaigas, Simona sako pajutusi, kad vėl gali kvėpuoti – atsirado vietos savirealizacijai, svajonėms, kūrybai. Ji baigė grimo kursus, garsina knygas – dar viena sena svajonė virto realybe.

Šeimoje labai svarbios vertybės. Ji su vyru stengiasi ugdyti vaikų emocinį intelektą, mokyti pagarbos, supratimo, dėkingumo. „Norime, kad jos vertintų tai, ką turi – ne dėl prabangos, o dėl paties gyvenimo“, – sako Simona.