Visi gyvi šimtamečiai turi gyventi dar bent šimtmetį, kad pasiektų Li Qingyuno rekordą. Šis žmogus išgyveno 256 metus!
Ir tai jokia nesąmonė, šią istoriją tyrinėjo mokslininkai ir žurnalistai!
1930 m. „New York Times“ straipsnyje teigiama, kad Čengdu universiteto profesorius Wu Chung rado 1827 m. Kinijos imperijos vyriausybinius įrašus, kuriuose Li Qingyunas buvo pasveikintas su 150 metų jubiliejumi, taip pat 1877 m. dokumentus, kuriuose sveikinama 200 metų jubiliejaus proga.
1928 metais „New York Times“ žurnalistas rašė, kad dauguma Li Qingyuno greta gyvenusių senolių prisimena, kaip jų seneliai pasakojo, kad jį pažinojo nuo vaikystės, tačiau net tada jis jau buvo suaugęs vyras.
Li Qingyun buvo žolininkas.
Nuo 10 metų jis rinko žoleles kalnuose, kai tik sužinojo, kad jos gali prisidėti prie ilgaamžiškumo.
Ir beveik 40 metų jis laikėsi žolelių dietos, valgydamas vien žoleles, tokias, kaip laukinį ženšenį, taip pat lingzhi (grybus), goji uogas.
1749 m., būdamas 71 metų, jis įstojo į Kinijos armiją kaip kovos menų mokytojas.
Lee buvo visų mėgstamiausias, buvo vedęs 23 kartus ir daugiau nei 200 kartų tapo tėvu.
Pasak jo provincijoje visuotinai priimtų istorijų, Li nuo vaikystės mokėjo skaityti ir rašyti, o sulaukęs 10 metų jis jau spėjo aplankyti Gansu, Šansi, Tibetą, Anamą, Siamą ir Mandžiūriją rinkdamas žoleles.
Pirmuosius šimtą metų jis toliau rinko ir pardavinėjo vaistažoles. Kartu su kitomis kiniškomis žolelėmis jis pardavinėjo lingžius, goji uogas, laukinį ženšenį, hi shu wu ir gotu kolą ir gyveno vartodamas šias žoleles ir ryžių vyną.
Jis nebuvo vienas.
Pasak vieno iš Li mokinių, jis kartą susitikinėjo su vyru, kuriam buvo daugiau nei 500 metų. Jis išmokė jį qigong kvėpavimo pratimų ir davė keletą mitybos patarimų, kurie galėtų padėti jam pratęsti savo gyvenimą viršžmogiškais terminais.
Mirties patale Lee pasakė savo garsiąją frazę:
„Padariau viską, ką turėjau padaryti šiame pasaulyje. Aš važiuoju namo.“
Ar šie žodžiai gali būti viena didžiausių ilgo ir laimingo gyvenimo paslapčių? Įdomu tai, kad šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje su amžiumi bandome kovoti pasitelkę aukštųjų technologijų infraraudonųjų spindulių prietaisus ir moderniausius vaistus.
Šalavijo ilgaamžiškumo paslaptis:
Vieną dieną Lee paklausė, kokia buvo jo ilgaamžiškumo paslaptis, ir štai ką jis atsakė:
„Nutilk savo širdyje, sėdėk kaip vėžlys, vaikščiok žvaliai kaip balandis ir miegok, kaip miega sargybinis šuo“.
Lee teigė, kad vidinė ramybė ir ramybė kartu su kvėpavimo pratimais yra jo ilgaamžiškumo paslaptis.
Akivaizdu, kad jo mityba taip pat suvaidino svarbų vaidmenį. Tačiau stebina tai, kad seniausias žmogus Žemėje savo ilgaamžiškumą priskyrė savo proto būklei.
Kodėl taip sunku patikėti?
Žmonėms, kurių vidutinė gyvenimo trukmė yra 65 metai, sunku patikėti gyvenimu net po 100. Ir labai sunku įsivaizduoti, kad kažkas gyvena ilgiau nei 200 metų.
Turime atsižvelgti į tai, kad yra žmonių, kurie negyvena alinančiais darbo grafikais, nesusitvarko su paskolų įsiskolinimais, nekvėpuoja užteršto miesto oru ir reguliariai sportuoja. Jie nevalgo cukraus, miltų ar kito pesticidais apdoroto maisto. Jie nevalgo greitai, kaip mes įpratę.
Jie nevalgo riebios mėsos, saldžių desertų ar GMO maisto. Nerūkyko ir nevartoja alkoholio. Jų racione nėra tik kenksmingo maisto, kuriuo mes taip dažnai lepinamės. Tai apima ypač sveiką maistą ir žoleles, kurios, kaip ir steroidai, veikia mūsų organus ir imuninę sistemą.
Jie taip pat leidžia laisvalaikį lauke medituodami ir praktikuodami kvėpavimo metodus, gerinančius psichinę, fizinę ir emocinę sveikatą.
Jie turi sveiką miegą. Jie daug laiko praleidžia saulėje, o mes žinome, kad kai pavyksta atsipalaiduoti saulėje, jaučiamės tarsi iš karto jaunesni, ir tai vadiname „atostogomis“.
Nė akimirkos neabejoju, kad jei visi laikytumėmės šių sveikų elgesio modelių, gyvenimas iki 100 metų mums neatrodytų toks mitas.
Jei teisingai elgsitės su savo kūnu, patys rūpinsimės savo gera sveikata, tai kas žino, kiek metų gali trukti mūsų gyvenimas.
