Peršalimas – viena dažniausių virusinių infekcijų, su kuria bent kartą per metus susiduria beveik kiekvienas. Nors ši liga paprastai nėra pavojinga, jos simptomai gali stipriai apsunkinti kasdienę veiklą: vargina sloga, kosulys, gerklės skausmas, nuovargis. Ypač dažnai peršalimas užklumpa šaltuoju sezonu, kai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Supratus, kaip atpažinti pirmuosius požymius, kokios yra pagrindinės priežastys ir kaip sau padėti namuose, galima ne tik greičiau pasveikti, bet ir sumažinti komplikacijų riziką.
Kas yra peršalimas?
Peršalimas – tai viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija, pažeidžianti nosį, gerklę, o kartais ir bronchus. Dažniausiai ją sukelia rinovirusai, tačiau iš viso žinoma daugiau nei 200 virusų, galinčių sukelti šią ligą.
Infekcija plinta labai lengvai:
- oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint, kalbant),
- per rankas,
- liečiant užterštus paviršius, o vėliau – veidą.
Paprastai peršalimas trunka nuo kelių dienų iki savaitės, tačiau sveikimo trukmė priklauso nuo imuninės sistemos stiprumo ir bendros sveikatos būklės.
Dažniausi peršalimo simptomai
Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus 1–3 dienoms po užsikrėtimo.
Tipiški simptomai:
- sloga ir nosies užgulimas,
- gerklės skausmas ar kutenimas,
- kosulys (sausasis arba su gleivėmis),
- čiaudulys,
- galvos skausmas,
- bendras silpnumas ir nuovargis,
- kartais – nedidelė temperatūra.
Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, stiprėja arba atsiranda aukšta temperatūra, verta pasikonsultuoti su gydytoju – tai gali rodyti komplikacijas, pvz., sinusitą ar bronchitą.
Peršalimo priežastys ir rizikos veiksniai
Peršalimo virusai plinta greitai, tačiau didesnę riziką susirgti turi žmonės, kurių imunitetas nusilpęs arba kurie dažniau kontaktuoja su infekcijos šaltiniais.
Riziką didina:
- dažnas buvimas žmonių susibūrimo vietose,
- prasta rankų higiena,
- darbas ar gyvenimas nevėdinamose patalpose,
- nesubalansuota mityba,
- miego trūkumas,
- nuolatinis stresas.
Šaltuoju metų laiku rizika išauga, nes daugiau laiko praleidžiame uždarose erdvėse, kur virusai plinta lengviau.
Kaip gydyti peršalimą?
Specifinio vaisto, kuris „išgydytų“ peršalimą, nėra, tačiau simptomus galima palengvinti.
Ką daryti namuose?
- Ilsėkitės – organizmui reikia energijos kovoti su virusu.
- Gerkite daug skysčių – vanduo, arbata, sultiniai padeda išvengti dehidratacijos.
- Drėkinkite orą – garai ir drėgmė lengvina kvėpavimą.
- Plaukite nosį jūros vandeniu – padeda sumažinti užgulimą.
Kada prireikia vaistų?
- Paracetamolis ar ibuprofenas – skausmui ir temperatūrai mažinti.
- Dekongestantai – trumpam nosies užgulimui palengvinti.
Svarbu: antibiotikai nuo peršalimo neveikia, nes tai virusinė, o ne bakterinė infekcija (nebent gydytojas nustato komplikaciją).
Kaip apsisaugoti nuo peršalimo?
Prevencija – efektyviausias būdas sumažinti susirgimo tikimybę.
Svarbiausios priemonės:
- dažnas rankų plovimas,
- rankų dezinfekcija,
- patalpų vėdinimas,
- subalansuota mityba,
- pakankamas miegas,
- fizinis aktyvumas,
- kontaktų ribojimas infekcijų sezono metu.
Taip pat svarbu rengtis pagal oro sąlygas ir vengti ilgalaikio peršalimo.
Išvada
Peršalimas – dažna, bet dažniausiai lengva virusinė infekcija. Nors visiškai jo išvengti sudėtinga, stiprus imunitetas, higiena ir sveikas gyvenimo būdas gali ženkliai sumažinti riziką. Pajutus pirmuosius simptomus, svarbiausia – poilsis, skysčiai ir tinkama savipriežiūra. Tai padeda organizmui greičiau įveikti virusą ir grįžti į įprastą ritmą.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.