Įžanga
Biologinis gydymas (biologinė terapija) – tai šiuolaikinis gydymo būdas, plačiai naudojamas reumatologijoje, dermatologijoje, gastroenterologijoje, neurologijoje ir kitose srityse. Jis padėjo pasiekti tai, kas anksčiau daugeliui pacientų buvo sunkiai įmanoma: ilgalaikę ligos kontrolę ar remisiją ir geresnę gyvenimo kokybę.
Nepaisant to, biologiniai vaistai vis dar kelia klausimų: ar jie „eksperimentiniai“, ar „per stiprūs“, ar „nesukelia jokio šalutinio poveikio“? Žemiau – aiškiai ir be mitų.
Svarbu: biologinį gydymą visada skiria gydytojas specialistas, įvertinęs ligos aktyvumą, ankstesnį gydymą, gretutines ligas ir infekcijų riziką.
Pagrindinė dalis
Kas yra biologinis gydymas?
Biologiniai vaistai – tai vaistiniai preparatai, sukurti naudojant biotechnologijas. Dažniausiai tai baltyminės struktūros, tokios kaip:
- monokloniniai antikūnai (taikosi į konkrečius uždegimo mediatorius),
- receptorių/antikūnų sintezės baltymai,
- kiti imuninį atsaką moduliuojantys biologiniai preparatai.
Skirtingai nei „tradiciniai“ cheminės sintezės vaistai, biologiniai vaistai taikosi tiksliau į ligos mechanizmus (pvz., TNF-alfa, interleukinus, B ląsteles ir pan.), todėl daugeliui pacientų leidžia pasiekti geresnę kontrolę.
Kam dažniausiai taikomas biologinis gydymas?
Biologinė terapija dažniausiai skiriama lėtinėms uždegiminėms ir autoimuninėms ligoms, kai:
- įprasti vaistai nepakankamai veiksmingi,
- liga išlieka aktyvi nepaisant tinkamų dozių ir pakankamo gydymo laiko,
- yra komplikacijų ar didelė jų rizika.
Dažniausios būklės
- Psoriazė ir psoriazinis artritas
- Reumatoidinis artritas ir kitos uždegiminės sąnarių ligos
- Krono liga ir opinis kolitas
- Kai kurios sunkios astmos formos, atopinis dermatitas, išsėtinė sklerozė ir kt. (pagal indikacijas)
Mitai ir faktai apie biologinį gydymą
1) „Biologinis gydymas pakeičia visus kitus vaistus“ – MITAS
Biologiniai vaistai dažnai yra antro ar vėlesnio pasirinkimo terapija, kai standartinis gydymas nepasiekia tikslo. Kai kuriais atvejais biologinė terapija derinama su kitais vaistais, kad būtų pasiektas geresnis efektas ir sumažėtų antikūnų susidarymo rizika (tai sprendžia gydytojas).
2) „Biologinis gydymas yra naujas ir neišbandytas“ – MITAS
Biologiniai vaistai medicinoje naudojami jau kelis dešimtmečius.
Daug preparatų turi ilgalaikius efektyvumo ir saugumo duomenis, o jų vartojimas nuolat stebimas (farmakologinio budrumo sistemos, registrai, saugumo atnaujinimai).
3) „Biologinis gydymas skirtas lėtinėms uždegiminėms ligoms“ – FAKTAS
Biologinė terapija pakeitė daugelio uždegiminių ligų eigą: sumažina simptomus, lėtina ligos progresavimą, padeda išvengti komplikacijų (įskaitant sąnarių pažeidimą, žarnyno komplikacijas, kai kuriais atvejais – širdies ir kraujagyslių rizikos didėjimą, susijusį su nuolatiniu uždegimu).
4) „Biologiniai vaistai gali padėti pasiekti remisiją“ – FAKTAS
Šiuolaikinis gydymo tikslas dažnai yra remisija arba mažiausias įmanomas ligos aktyvumas (treat-to-target). Daliai pacientų biologinė terapija leidžia grįžti į aktyvesnį gyvenimą, darbą, sumažina skausmą, odos ar žarnyno simptomus.
5) „Biologinis gydymas nesukelia šalutinio poveikio“ – MITAS
Kaip ir visi vaistai, biologiniai preparatai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Dažniausiai aptariamos rizikos:
- didesnė kai kurių infekcijų tikimybė (ypač jei slopinamas imunitetas),
- injekcijos/infuzijos reakcijos,
- laboratorinių rodiklių pokyčiai,
- retesnės, bet svarbios komplikacijos (įvertinamos individualiai).
Svarbiausia: ne kiekvienas pacientas patiria šalutinius poveikius, o rizika mažinama tinkamai parenkant vaistą, atliekant patikras (pvz., dėl tuberkuliozės, hepatitų), stebint gydymo metu.
6) „Jei kvalifikacija ilga ir sudėtinga, geriau net nepradėti“ – MITAS
Kvalifikacijos procesas (tyrimai, ligos aktyvumo vertinimas, ankstesnio gydymo peržiūra) reikalingas tam, kad:
- būtų pasirinktas tinkamiausias vaistas,
- būtų sumažinta infekcijų ir kitų komplikacijų rizika,
- būtų objektyviai įvertintas gydymo efektyvumas.
Jei gydytojas siūlo svarstyti biologinį gydymą, verta procesą pradėti ir klausti apie praktinius žingsnius (kur atliekama, kokių tyrimų reikia, kokie terminai).
PATARIMAI / PREVENCIJA / GYDYMAS
Ką verta aptarti su gydytoju prieš pradedant biologinę terapiją?
Pasiruošimo kontrolinis sąrašas:
- Kokia mano ligos aktyvumo būklė ir gydymo tikslas (remisija / mažas aktyvumas)?
- Ką jau bandėme ir kodėl to nepakanka?
- Kokie tyrimai būtini prieš pradedant (pvz., TB, hepatitai, kraujo tyrimai)?
- Kokie skiepai rekomenduojami prieš imunosupresinį gydymą?
- Kokie dažniausi šalutiniai poveikiai ir kada kreiptis skubiai?
- Kaip bus stebimas gydymo efektyvumas ir saugumas?
Praktinis patarimas: nepamirškite pasakyti apie visas gretutines ligas, vartojamus vaistus, planuojamą nėštumą, dažnas infekcijas ar keliones.
Išvados
Biologinis gydymas nėra „stebuklinga piliulė“ ir nėra pirmo pasirinkimo sprendimas visiems, tačiau daugeliui pacientų tai – galimybė pasiekti ligos kontrolę, sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti kasdienį funkcionavimą. Didžiausia klaida – sprendimus grįsti mitais. Geriausia strategija: aiškus dialogas su gydytoju, individualus rizikos įvertinimas ir nuoseklus stebėjimas.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.