Įžanga
Visuotinai žinoma, kad genai lemia fizinius bruožus ir tam tikrą ligų riziką. Tačiau šiuolaikinis mokslas rodo, kad genetika nėra „užprogramuota visam laikui“. Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad aplinkos veiksniai — ypač mityba nėštumo ir žindymo laikotarpiu — gali daryti įtaką genų raiškai, t. y. tam, kaip genai „įsijungia“ ar „išsijungia“.
Šį procesą nagrinėja epigenetika — sparčiai besivystanti mokslo sritis, padedanti suprasti, kaip ankstyvieji gyvenimo veiksniai formuoja ilgalaikę sveikatą.
Genai ir aplinka: kas iš tikrųjų lemia vaiko vystymąsi?
Genai suteikia biologinį „planą“, tačiau:
- organų vystymasis,
- imuninės sistemos branda,
- metabolizmas,
- ligų rizika
stipriai priklauso nuo išorinių veiksnių.
Svarbiausi iš jų:
- Motinos mityba nėštumo metu
- Žindymo laikotarpio mityba
- Rūkymas ir toksinai
- Stresas
- Aplinkos tarša
Pavyzdžiui, žinoma, kad rūkymas nėštumo metu gali sukelti genetinius pažeidimus ir padidinti vaiko polinkį į lėtines ligas suaugus.
Epigenetika – kaip „valdomi“ genai?
Kas tai?
Epigenetika tiria procesus, kurie:
- nekeičia DNR sekos,
- bet keičia genų aktyvumą.
Paprasčiau tariant, tai mechanizmai, kurie lemia, kurie genai bus aktyvūs, o kurie — slopinami.
Kaip tai vyksta?
Vienas pagrindinių mechanizmų — DNR metilinimas.
- Prie DNR prisijungia metilo grupės.
- Jos gali slopinti arba aktyvinti genų raišką.
- Šie pokyčiai gali būti ilgalaikiai.
- Kai kurie jų gali būti perduodami kitoms kartoms.
Todėl epigenetika laikoma tiltu tarp:
- genomo,
- aplinkos,
- mitybos,
- ligų rizikos.
Nėštumas ir pirmieji gyvenimo metai – kritinis laikotarpis
Moksliniai duomenys rodo, kad:
- vaisiaus laikotarpis,
- kūdikystė,
- pirmieji 1000 gyvenimo dienų
yra lemiami sveikatai visam gyvenimui.
Istorinis tyrimų pavyzdys
Antrojo pasaulinio karo metu Nyderlanduose kilęs badas parodė, kad:
- vaisiai, patyrę mitybos trūkumą,
- suaugę dažniau sirgo širdies ligomis,
- turėjo didesnę nutukimo ir diabeto riziką.
Tai vienas klasikinių epigenetikos poveikio įrodymų.
Motinos pienas – daugiau nei maistas
Motinos pienas yra biologiškai aktyvus skystis, kuriame yra:
- vitaminų ir mineralų,
- riebalų rūgščių,
- imuninių faktorių,
- hormonų,
- augimo faktorių,
- probiotinių komponentų.
Šios medžiagos:
- palaiko organų vystymąsi,
- stiprina imunitetą,
- veikia smegenų raidą,
- gali turėti epigenetinį poveikį.
Maistinės medžiagos, turinčios epigenetinį potencialą
Cholinas
Vienas svarbiausių komponentų.
Kodėl svarbus?
- Dalyvauja smegenų vystymesi
- Reikalingas nervų sistemai
- Veikia atminties formavimąsi
- Dalyvauja DNR metilinime
Maisto šaltiniai:
- Kiaušiniai
- Kepenėlės
- Žuvis
- Ankštiniai
- Riešutai
Žindančioms moterims poreikis padidėja, todėl svarbu užtikrinti pakankamą suvartojimą su maistu.
Vitaminai B6 ir B12
Šie vitaminai:
- palaiko nervų sistemą,
- dalyvauja kraujodaroje,
- svarbūs DNR sintezei,
- mažina homocisteino kiekį.
Rizikos grupės:
- Vegetarės ir veganės (B12 trūkumo rizika),
- Moterys su ribota mityba.
Šaltiniai:
- Mėsa
- Žuvis
- Kiaušiniai
- Pieno produktai
- Papildai (jei reikia)
Folio rūgštis (vitaminas B9)
Vienas svarbiausių nėštumo vitaminų.
Funkcijos:
- Dalyvauja DNR ir RNR sintezėje
- Mažina nervinio vamzdelio defektų riziką
- Svarbi placentos vystymuisi
- Susijusi su priešlaikinio gimdymo rizikos mažinimu
Šaltiniai:
- Lapinės daržovės
- Ankštiniai
- Avokadai
- Pilno grūdo produktai
Kadangi biologinis pasisavinimas iš maisto ribotas, dažnai rekomenduojami papildai pagal gydytojo nurodymus.
Ar mityba žindymo metu keičia pieno sudėtį?
Taip — dalis maistinių medžiagų yra nuo mitybos priklausomos.
Tai reiškia, kad jų kiekis piene didėja, jei mama jų suvartoja pakankamai.
Prie jų priskiriami:
- Cholinas
- Vitaminas B6
- Vitaminas B12
- Kai kurios riebalų rūgštys
Todėl subalansuota mityba tiesiogiai prisideda prie kūdikio mitybinės aplinkos.
Ar reikia maisto papildų?
Papildai gali būti naudingi, jei:
- nustatytas trūkumas,
- mityba ribota,
- laikomasi veganinės dietos,
- padidėję poreikiai.
Tačiau:
- papildus reikia rinktis atsakingai,
- vartoti tik pasitarus su gydytoju ar dietologu,
- jie neturėtų pakeisti visavertės mitybos.
Ką dar svarbu žinoti žindymo laikotarpiu?
Be mitybos, svarbūs ir kiti veiksniai:
- Pakankamas kalorijų kiekis
- Skysčių vartojimas
- Miegas ir poilsis
- Streso valdymas
- Vengimas alkoholio ir rūkymo
Visa tai veikia pieno sudėtį ir kūdikio raidą.
Išvados
Šiuolaikinis mokslas rodo, kad genai nėra vienintelis vaiko sveikatą lemiantis veiksnys. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu motinos mityba gali veikti genų raišką per epigenetinius mechanizmus.
Subalansuota, maistinių medžiagų turtinga mityba — ypač užtikrinant cholino, B grupės vitaminų ir folio rūgšties pakankamą kiekį — prisideda prie optimalios kūdikio raidos ir ilgalaikės sveikatos.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.