Įžanga
Galvos skausmai – vienas dažniausių nusiskundimų, tačiau ne visi jie vienodi. Migrena dažniausiai pasireiškia stipriu, pulsuojančiu skausmu, dažnai vienoje galvos pusėje, kartu su pykinimu ir jautrumu šviesai ar garsui. Kai kuriems žmonėms prieš priepuolį atsiranda aura (regos, jutimo ar kalbos simptomai).
Svarbiausia – mokėti atskirti, kada tai „tipinė“ migrena, o kada galvos skausmas gali signalizuoti rimtesnę būklę ir reikia skubios medikų pagalbos.
Pagrindinė dalis
Kas yra migrena ir kaip ją atpažinti?
Migrena – lėtinė, epizodais pasireiškianti neurologinė liga. Tipiški požymiai:
- stiprus, pulsuojantis skausmas (dažnai vienpusis), trunkantis nuo kelių valandų iki kelių parų;
- skausmas stiprėja judant, lipant laiptais;
- pykinimas, kartais vėmimas;
- fotofobija (jautrumas šviesai), fonofobija (jautrumas garsui), dažnai ir kvapams;
- po priepuolio – nuovargis, „apsiblausimas“, dirglumas.
Migrena su aura
Aura – tai laikini neurologiniai simptomai, dažniausiai trunkantys 5–60 minučių, pvz. mirgėjimas, „zigzagai“, aklos dėmės, dilgčiojimas, rečiau – kalbos sutrikimas. Aura gali pasireikšti ir be galvos skausmo.
Migrena ar „paprastas“ galvos skausmas?
Įtampos tipo galvos skausmas dažniau:
- spaudžiantis, „lanko“ tipo;
- dažniausiai abipusis;
- lengvesnis ar vidutinis;
- paprastai nėra pykinimo ir ryškaus jautrumo šviesai/garsui.
Migrena dažniau:
- pulsuojanti, vidutinė–stipri;
- dažnai vienpusė;
- su pykinimu, šviesos/garsų netoleravimu;
- gali „išmušti“ iš kasdienės veiklos.
Kas dažniausiai sukelia migrenos priepuolį?
Dažniausi sukėlėjai (trigeriai) – individualūs, bet dažnai kartojasi:
- miego trūkumas arba „per ilgas miegas“;
- stresas ir „atsipalaidavimo“ fazė po streso;
- praleisti valgiai, ilgos pertraukos, dehidratacija;
- alkoholis, kai kurie maisto produktai (pvz., brandinti sūriai, perdirbti gaminiai – ne visiems);
- hormonų svyravimai (ypač prieš menstruacijas);
- ryški šviesa, triukšmas, stiprūs kvapai;
- oro slėgio pokyčiai.
Praktinis patarimas: 4–6 savaites pildykite „migrenos dienoraštį“ (miegas, stresas, maistas, ciklas, vaistai, priepuolio trukmė).
Tai padeda rasti dėsningumus ir parinkti prevenciją.
Migrena: kas gali padėti priepuolio metu?
1) Kuo anksčiau – tuo geriau
Migrenos vaistai efektyviausi, kai vartojami priepuolio pradžioje (ne tada, kai skausmas jau „įsibėgėjęs“).
2) Pirmos eilės priemonės lengvesniems priepuoliams
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba paracetamolis (pagal toleravimą ir kontraindikacijas);
- poilsis tamsiame, tyliame kambaryje;
- pakankamas skysčių kiekis;
- vėsus kompresas ant kaktos ar sprando;
- lėtas, ilgesnį iškvėpimą akcentuojantis kvėpavimas (ramina autonominę nervų sistemą).
3) Stipresniems priepuoliams
- triptanai (specifiniai migrenai vaistai) – kai įprasti analgetikai nepadeda;
- prireikus – vaistai nuo pykinimo (juos parenka gydytojas).
4) Naujesnės migrenos priemonės (2026 m.)
Kai kuriose šalyse plačiau taikomi naujesni vaistai:
- CGRP antagonistai (gepantai) – kai kuriems žmonėms tinka tiek priepuoliui, tiek prevencijai (priklausomai nuo preparato ir indikacijos).
- kitos specifinės migrenos grupės (pvz., ditanai) – taikymas priklauso nuo prieinamumo ir individualių rizikų.
Svarbu: konkrečių vaistų prieinamumas ir kompensavimas skiriasi pagal šalį ir sistemą, todėl sprendimą dėl terapijos visada priima gydytojas.
Kada verta pradėti profilaktinį (prevencinį) gydymą?
Profilaktika svarstoma, jei:
- priepuoliai dažni (pvz., keli kartai per mėnesį) arba labai sunkūs;
- vaistai priepuolio metu nepadeda / netoleruojami;
- migrena trikdo darbą, šeimą, miegą;
- kyla vaistų pervartojimo galvos skausmo rizika (kai analgetikai vartojami per dažnai).
Profilaktikos kryptys
Vaistai, kuriuos dažnai naudoja prevencijai (parenka gydytojas):
- kraujospūdį veikiantys vaistai (pvz., beta adrenoblokatoriai ar kiti);
- kai kurie antiepilepsiniai ar antidepresantai (pvz., skausmo moduliacijai);
- CGRP monokloniniai antikūnai – rekomenduojami migrenos prevencijai, kai to reikia pagal kliniką ir ankstesnio gydymo atsaką.
- botulino toksinas A – taikomas lėtinei migrenai (paprastai, kai galvos skausmų dienų labai daug per mėnesį).
Kada galvos skausmas yra rimtas?
Kreipkitės skubiai (112 arba skubi pagalba), jei galvos skausmas:
- atsirado staiga ir maksimalų stiprumą pasiekė per minutę („perkūno trenksmo“ tipo).
- yra „blogiausias gyvenime“ arba aiškiai kitoks nei įprastai;
- pasireiškia po galvos traumos;
- lydimas karščiavimo, sprando sustingimo, sąmonės sutrikimo;
- kartu atsiranda naujas vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas, traukuliai;
- aura ar neurologiniai simptomai trunka neįprastai ilgai arba stiprėja.
Taip pat verta kreiptis į gydytoją, jei:
- galvos skausmai dažnėja, keičiasi pobūdis;
- nauji stiprūs skausmai atsiranda vyresniame amžiuje;
- vaistų reikia vis dažniau, o efektas mažėja.
PATARIMAI / PREVENCIJA / GYDYMAS
8 kasdieniai įpročiai, kurie realiai padeda migrenai
- Reguliarus miegas (panašus laikas darbo dienomis ir savaitgaliais)
- Vanduo ir reguliarūs valgiai (be ilgų tarpų)
- Kofeinas – stabiliai ir saikingai (svyruojančios dozės gali provokuoti)
- Nuoseklus, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas
- Streso valdymas (kvėpavimo praktikos, trumpi „perjungimai“ dieną)
- Ekranų higiena (pertraukos, ryškumo mažinimas, ypač vakare)
- Trigerių stebėjimas dienoraštyje (o ne aklas vengimas „visko“)
- Analgetikų vartojimas pagal planą, vengiant per dažno vartojimo
Išvados
Migrena – dažna, bet rimta neurologinė būklė, kurią galima sėkmingai valdyti: derinant ankstyvą priepuolio gydymą, individualią profilaktiką ir gyvenimo būdo korekcijas. Svarbiausia – atpažinti „raudonas vėliavas“, kai galvos skausmas gali rodyti pavojingą būklę, ir nedelsti kreiptis pagalbos.
Jei migrena trukdo normaliai gyventi, sprendimų 2026 m. yra daugiau nei bet kada – nuo klasikinės profilaktikos iki tikslinių CGRP terapijų ir lėtinės migrenos gydymo metodų.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.