Įžanga
Oro kokybė tiesiogiai veikia žmogaus sveikatą ir gyvenimo trukmę. Pasaulio mastu oro tarša laikoma vienu svarbiausių aplinkos rizikos veiksnių, susijusių su ankstyvu mirtingumu, lėtinėmis ligomis ir gyvenimo kokybės prastėjimu.
Remiantis naujausiais tarptautinių sveikatos organizacijų vertinimais, dėl aplinkos oro taršos kasmet pasaulyje miršta apie 4–4,5 mln. žmonių, o dar keli milijonai mirčių siejami su patalpų oro tarša (kietojo kuro deginimu, prastu vėdinimu, neefektyviu šildymu).
Skaičiuojama, kad daugiau nei 90 % pasaulio gyventojų kvėpuoja sveikatai kenksmingu oru.
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai
Didžiausią poveikį sveikatai daro šie teršalai:
- Kietosios dalelės (PM10 ir PM2,5)
- Ozonas (O₃)
- Azoto dioksidas (NO₂)
- Sieros dioksidas (SO₂)
- Anglies monoksidas (CO)
- Lakieji organiniai junginiai
Šios medžiagos sudaro smogą — pavojingą oro taršos mišinį.
Kas yra smogas?
Smogas — tai žodžių smoke (dūmai) ir fog (rūkas) junginys, apibūdinantis užterštą orą, susidarantį esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms.
Skiriamos dvi pagrindinės smogo rūšys
Žiemos smogas (aerozolinis)
Susidaro šaltuoju sezonu, kai:
- Intensyviai kūrenamas kietasis kuras
- Nėra vėjo
- Vyrauja temperatūrinė inversija
- Ore kaupiasi dulkės ir degimo produktai
Pagrindiniai komponentai:
- PM10
- PM2,5
- Benzo(a)pirenas
- Sieros junginiai
Vasaros smogas (fotocheminis)
Formuojasi šiltuoju metų laiku, ypač karštomis, ramiomis dienomis.
Pagrindiniai šaltiniai:
- Transporto tarša
- Azoto oksidai
- Lakieji organiniai junginiai
- Saulės spinduliuotės veikiamos cheminės reakcijos
Svarbiausias komponentas — ozonas pažemio sluoksnyje.
Oro taršos poveikis sveikatai
Oro tarša veikia visą organizmą — nuo kvėpavimo takų iki širdies, smegenų ir net reprodukcinės sistemos.
Trumpalaikis poveikis
Padidėjus taršai gali pasireikšti:
- Akių, nosies, gerklės dirginimas
- Kosulys, sloga
- Dusulys
- Galvos skausmas
- Nuovargis
- Sinusų uždegimai
Taip pat dažnėja:
- Astmos paūmėjimai
- LOPL paūmėjimai
- Širdies ritmo sutrikimai
- Insultai
- Ūminis širdies nepakankamumas
Poveikis kvėpavimo sistemai
Kvėpavimo sistema yra pirmoji, kuri patiria žalą.
Ilgalaikis poveikis gali sukelti:
- Lėtinį bronchitą
- Bronchinę astmą
- Lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL)
- Plaučių funkcijos silpnėjimą
- Plaučių vėžį
Smulkiausios PM2,5 dalelės patenka į alveoles ir kraujotaką, sukeldamos sisteminį uždegimą.
Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Tyrimai rodo, kad oro tarša:
- Didina aterosklerozės riziką
- Skatina kraujagyslių uždegimą
- Didina infarkto tikimybę
- Didina insulto riziką
- Blogina kraujospūdžio kontrolę
Neigiamas poveikis nustatomas net esant taršai, neviršijančiai oficialių normų.
Poveikis nėštumui ir vaikams
Vaisiaus ir vaikų organizmas ypač jautrus.
Galimos pasekmės:
- Priešlaikinis gimdymas
- Mažas gimimo svoris
- Sutrikusi plaučių raida
- Didesnė astmos rizika
- Neurologinės raidos sutrikimai
- Didesnė diabeto rizika vėliau gyvenime
Tyrimai rodo, kad itin smulkios dalelės gali prasiskverbti per placentos barjerą.
Poveikis vaisingumui
Moksliniai duomenys rodo, kad oro tarša gali:
- Pažeisti spermatozoidų DNR
- Mažinti vaisingumą
- Didinti persileidimo riziką
Oro tarša ir vėžys
Daugelis smogo komponentų yra kancerogeniški.
Oro tarša siejama su:
- Plaučių vėžiu
- Šlapimo pūslės vėžiu
- Gimdos kaklelio vėžiu
- Smegenų navikais
- Vaikų leukemija
Skaičiuojama, kad apie 10–15 % plaučių vėžio atvejų susiję su oro tarša.
Poveikis nervų sistemai ir psichikai
Vis daugiau tyrimų rodo ryšį tarp oro taršos ir:
- Depresijos
- Nuotaikos sutrikimų
- Kognityvinių funkcijų silpnėjimo
- Demencijos
- Alzheimerio ligos rizikos
Poveikis vyresnio amžiaus žmonėms
Senjorai priklauso didžiausios rizikos grupei dėl:
- Silpnesnės imuninės sistemos
- Esamų lėtinių ligų
- Mažesnių organizmo kompensacinių rezervų
Jiems dažniau pasireiškia:
- Lėtinių ligų paūmėjimai
- Hospitalizacijos
- Ankstyvas mirtingumas
Kaip apsisaugoti nuo oro taršos?
Nors visiškai išvengti taršos neįmanoma, riziką sumažinti galima.
Kasdieniai patarimai
- Stebėkite oro kokybės indeksą (AQI)
- Venkite fizinio aktyvumo lauke smogo metu
- Vėdinkite namus mažesnės taršos valandomis
- Naudokite oro valytuvus su HEPA filtrais
- Rinkitės kaukes su PM2,5 filtrais didelės taršos metu
- Sodinkite želdinius aplink namus
Ilgalaikė prevencija
- Rinkitės viešąjį transportą ar elektromobilius
- Mažinkite kietojo kuro naudojimą
- Gerinkite namų šildymo efektyvumą
- Palaikykite miestų žalinimo iniciatyvas
Išvados
Oro tarša šiandien yra viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių. Ji veikia ne tik kvėpavimo takus, bet ir širdį, smegenis, reprodukcinę sistemą bei vaikų raidą.
Didėjantis mokslinių įrodymų kiekis rodo, kad net nedidelė, bet nuolatinė tarša trumpina gyvenimo trukmę ir blogina jo kokybę. Todėl tiek individualios apsaugos priemonės, tiek aplinkosaugos politika yra būtinos siekiant apsaugoti dabartines ir būsimas kartas.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.