Kaip veikia imuninė sistema
Imuninė sistema – sudėtingas apsaugos mechanizmas, saugantis organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų patogenų. Vieną svarbiausių vaidmenų atlieka B limfocitai – ląstelės, atsakingos už antikūnų gamybą ir ilgalaikį imuninį atsaką.
Kad ši „gynybos armija“ veiktų efektyviai, organizmui būtinos tinkamos sąlygos: pakankamas maistinių medžiagų kiekis, kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas ir emocinė pusiausvyra.
Imunitetas nesustiprėja per kelias dienas – tai ilgalaikis procesas, priklausantis nuo gyvenimo būdo.
Mityba – pagrindinis imuniteto ramstis
Subalansuota mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių imuninės sistemos stiprumą.
Kasdienėje mityboje turėtų netrūkti:
- Daržovių ir vaisių
- Sudėtinių angliavandenių
- Skaidulų
- Kokybiškų baltymų
- Nesočiųjų riebalų rūgščių
Šios medžiagos būtinos antikūnų sintezei, uždegiminių procesų reguliacijai ir ląstelių apsaugai.
Fermentuoti produktai ir žarnyno imunitetas
Didelė dalis imuninės sistemos susijusi su žarnynu.
Todėl ypač vertingi:
- Kefyras
- Natūralus jogurtas
- Raugintos daržovės
- Kiti fermentuoti produktai
Juose esančios probiotinės bakterijos ir prebiotikai palaiko mikrobiotos balansą, kuris tiesiogiai veikia organizmo atsparumą infekcijoms.
Miegas ir poilsis – natūrali apsauga nuo infekcijų
Kokybiškas miegas yra viena stipriausių imuniteto stiprinimo priemonių.
Miego metu:
- Regeneruojasi imuninės ląstelės
- Mažėja uždegiminiai procesai
- Stabilizuojasi hormonų veikla
Nuolatinis miego trūkumas silpnina organizmo gebėjimą kovoti su virusais ir bakterijomis.
Stresas – tylus imuniteto priešas
Lėtinis stresas didina kortizolio kiekį, kuris slopina imuninį atsaką.
Dėl to:
- Dažnėja infekcijos
- Lėčiau gyja organizmas
- Blogėja miego kokybė
Todėl imuniteto stiprinimas neatsiejamas nuo emocinės sveikatos priežiūros.
Fizinis aktyvumas ir imuninė gynyba
Reguliarus judėjimas stimuliuoja imuninės sistemos veiklą.
Fizinis aktyvumas:
- Aktyvina makrofagus
- Skatina imunoglobulinų gamybą
- Gerina kraujotaką
- Mažina uždegimą
Net vidutinio intensyvumo veikla – vaikščiojimas, plaukimas ar mankšta – turi teigiamą poveikį.
Svarbiausi vitaminai ir mineralai imunitetui
Kai mityba nepakankamai subalansuota, gali prireikti papildų.
Vitaminas C
- Veikia kaip antioksidantas
- Mažina uždegimą
- Palaiko baltųjų kraujo kūnelių funkciją
Vitaminas D
- Reguliuoja įgimtą ir įgytą imunitetą
- Mažina infekcijų riziką
- Svarbus autoimuninių ligų prevencijai
Jo trūkumas ypač dažnas vyresniame amžiuje.
Cinkas
- Dalyvauja fermentų veikloje
- Palaiko imuninį atsaką
- Trumpina peršalimo trukmę
Selenas
- Veikia kaip antioksidantas
- Palaiko T limfocitų funkciją
- Mažina oksidacinį stresą
Papildomos biologiškai aktyvios medžiagos
Kai kurios medžiagos taip pat siejamos su imuninės sistemos palaikymu.
Laktoferinas – baltymas, galintis slopinti patogenų prisitvirtinimą prie ląstelių ir gerinti geležies pasisavinimą.
Bioflavonoidai – antioksidantai, padedantys apsaugoti ląsteles nuo uždegiminių pažeidimų ir gerinantys vitamino C įsisavinimą.
Kada verta papildomai stiprinti imunitetą
Papildomas dėmesys imunitetui reikalingas, kai:
- Dažnai sergama peršalimo ligomis
- Jaučiamas nuolatinis nuovargis
- Trūksta saulės (ruduo–pavasaris)
- Mityba nevisavertė
- Patiriamas didelis stresas
- Amžius viršija 45 metus
Su amžiumi imuninė reakcija natūraliai silpnėja, todėl prevencija tampa dar svarbesnė.
Kodėl imunitetą reikia stiprinti iš anksto
Imuninės sistemos stiprinimas – ne greitas sprendimas, o nuoseklus procesas.
Organizmui reikia laiko:
- Sukaupti mikroelementų atsargas
- Atkurti mikrobiotą
- Stabilizuoti uždegiminius procesus
Todėl rūpintis imunitetu verta nuolat, o ne tik prasidėjus infekcijai.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.