Įžanga
Depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos būklių pasaulyje ir gali paliesti bet kurį – nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar „stipraus charakterio“. Vis dėlto daug žmonių vis dar delsia kreiptis pagalbos dėl gėdos, stereotipų ar klaidingo įsitikinimo, kad „reikia tiesiog susiimti“.
Svarbu žinoti: depresija yra gydoma, o anksti pradėtas gydymas dažniausiai leidžia greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą ir sumažina atkryčio riziką.
Pagrindinė dalis
Kas yra depresija?
Depresija – tai psichikos sveikatos sutrikimas, kai mažiausiai 2 savaites išlieka prislėgta nuotaika ir / arba džiaugsmo (malonumo) praradimas (anhedonija), kartu pasireiškiant kitiems simptomams, kurie trukdo kasdieniam funkcionavimui.
Depresija nėra tinginystė, „silpnumas“ ar paprastas liūdesys. Tai būsena, kuri apima ir emocijas, ir mąstymą, ir kūno funkcijas.
Pagrindiniai depresijos simptomai
Depresija kiekvienam gali atrodyti šiek tiek skirtingai, bet dažniausiai pasitaiko:
- prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį;
- anhedonija – nebedžiugina tai, kas anksčiau patiko;
- energijos stoka, greitas nuovargis;
- miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas);
- apetito ir svorio pokyčiai (mažėja arba didėja);
- sumažėjusi koncentracija, „rūkas galvoje“;
- kaltės jausmas, menka savivertė, savęs nuvertinimas;
- lėtumas (judesių, minčių) arba, atvirkščiai, vidinis nerimas;
- atsitraukimas nuo žmonių, nebesinori bendrauti;
- mintys apie mirtį ar savižudybę (tai – rimtas signalas kreiptis skubios pagalbos).
Depresija vaikams ir paaugliams
Jaunesniems dažnai ryškesni ne „liūdesys“, o:
- irzlumas, pykčio proveržiai,
- elgesio pokyčiai,
- mokymosi rezultatų kritimas,
- socialinis užsisklendimas,
- savęs žalojimas.
Kodėl žmonės suserga depresija?
Depresiją dažniausiai lemia keli veiksniai vienu metu:
1) Biologiniai veiksniai
- paveldimumas (genetinis polinkis),
- neurotransmiterių ir streso sistemos (HPA ašies) pokyčiai,
- miego–paros ritmo sutrikimai.
2) Psichologiniai veiksniai
- perfekcionizmas, savikritika,
- neišspręstos trauminės patirtys,
- ilgalaikis nerimas.
3) Socialiniai ir aplinkos veiksniai
- užsitęsęs stresas darbe ar šeimoje,
- vienatvė, socialinės paramos trūkumas,
- finansiniai sunkumai,
- netektis (artimojo mirtis, skyrybos, darbo praradimas),
- informacinis triukšmas, nuolatinis lyginimasis socialiniuose tinkluose.
Svarbi detalė: depresija gali būti susijusi ir su sveikatos būkle, pvz., skydliaukės funkcijos sutrikimais, lėtiniu skausmu, diabetu, kai kurių vaistų poveikiu. Todėl vertinga įvertinti ir fizinę sveikatą.
Mitai, kurie trukdo pasveikti
„Depresija praeis, jei susiimsiu“ – MITAS
Valia svarbi, bet depresija dažnai sumažina būtent gebėjimą veikti. Pagalba nėra silpnumas – tai gydymo pradžia.
„Antidepresantai sukelia priklausomybę“ – DAŽNAS NESUSIPRATIMAS
Antidepresantai paprastai nesukelia priklausomybės taip, kaip ją sukelia raminamieji ar alkoholis. Tačiau kai kuriuos vaistus reikia nutraukti palaipsniui, nes gali pasireikšti nutraukimo simptomai (todėl dozes koreguoja gydytojas).
„Jei pradėsiu gydymą, būsiu „pažymėtas““ – MITAS
Psichikos sveikatos pagalba 2026 m. yra tokia pat normali kaip kardiologo ar endokrinologo konsultacija.
Kas padeda gydant depresiją?
Efektyviausia dažnai būna kombinacija – pagal simptomų sunkumą ir žmogaus situaciją.
Psichoterapija
Ypač dažnai taikoma:
- kognityvinė elgesio terapija (KET) – padeda keisti mąstymo ir elgesio modelius, mažinti „užburto rato“ mechanizmus.
- Interpersonalinė terapija, schemų terapija, kitos kryptys – parenkama individualiai.
Farmakoterapija
Antidepresantai gali būti rekomenduojami, kai:
- simptomai vidutiniai ar sunkūs,
- yra ryškus funkcijų sutrikimas,
- kartojasi epizodai,
- yra savižudybės rizikos požymių.
Vaistai parenkami individualiai, įvertinus gretutines ligas, kitus vartojamus vaistus ir šalutinių poveikių riziką.
Gyvenimo būdo korekcijos (kaip gydymo dalis)
Tai nėra „pakaitalas“, bet gali reikšmingai padėti:
- miego režimas ir paros ritmas,
- reguliarus fizinis aktyvumas (net 20–30 min. ėjimo),
- struktūruota dienotvarkė (maži, realūs tikslai),
- alkoholis ir kitos medžiagos – ribojimas,
- socialinės paramos atkūrimas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą, jei:
- simptomai trunka > 2 savaites ir trukdo darbui, mokslams, santykiams;
- pastebite didėjantį užsisklendimą, beviltiškumą, anhedoniją;
- dažnėja panikos epizodai, nemiga, stiprus nerimas.
Skubi pagalba būtina, jei:
- atsiranda mintys apie savižudybę, planavimas ar ketinimas;
- žmogus nebesugeba pasirūpinti savimi (nevalgo, negeria, nebesikelia);
- yra psichozės požymių (pvz., kliedesiai, haliucinacijos).
Jei kyla savižudybės rizika – skambinkite 112 arba kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių.
Jei reikia emocinės paramos čia ir dabar – Lietuvoje veikia nemokamos pagalbos linijos (pvz., „Jaunimo linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“).
PATARIMAI / PREVENCIJA / PAGALBA ARTIMAJAM
Kaip kalbėtis su žmogumi, kuris gali sirgti depresija?
Kas padeda:
- „Aš matau, kad tau sunku. Noriu būti šalia.“
- „Gal galime kartu susirasti specialistą / užsiregistruoti?“
- pasiūlykite konkrečią pagalbą: nuvežti, palydėti, padėti su buitiniais reikalais.
Ko geriau vengti:
- „Nustok galvoti“ / „kitiems dar blogiau“
- „Tiesiog išeik pasivaikščioti“ (kaip vienintelio sprendimo)
- kritikos ar gėdinimo.
Kartais didžiausia pagalba – ne patarimai, o ramus buvimas šalia ir nuoseklus palaikymas.
Išvados
Depresija yra rimta, bet gydoma liga. Ji gali pasireikšti ne tik liūdesiu, bet ir motyvacijos stoka, miego sutrikimais, dirglumu, pasitraukimu iš socialinio gyvenimo. Šiuolaikinis gydymas 2026 m. remiasi moksliškai pagrįstomis priemonėmis: psichoterapija, prireikus vaistais ir gyvenimo būdo korekcijomis.
Jei jums ar artimam žmogui sunku – pagalbos ieškojimas yra pirmas žingsnis į sveikimą, o ne silpnumo ženklas.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.