Švediški naikintuvai „Gripen“ Ukrainoje: kodėl jie geresni už F-16?
Nors visas pasaulis kalba apie amerikietiškus F-16, Ukrainos kariškiai vis garsiau įvardija kitą favoritą. Tai švediškas daugiafunkcis naikintuvas „Saab JAS 39 Gripen“. Karo ekspertai teigia, kad šis lėktuvas buvo sukurtas būtent kovai su Rusijos aviacija Šiaurės Europoje. „Gripen“ pasižymi neįtikėtinu universalumu ir yra pritaikytas veikti pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Ukrainiečiai jį vadina „tobulu žudiku“, nes jis gali atlikti visas užduotis: nuo oro gynybos iki tikslių smūgių žemei. Šis orlaivis yra kompaktiškesnis ir pigesnis eksploatuoti nei dauguma Vakarų analogų. Tai leidžia Ukrainai efektyviau naudoti ribotus resursus ilgame kare.
Vienas didžiausių „Gripen“ privalumų yra jo gebėjimas kilti iš neparuoštų takų. Švedijos gynybos koncepcija numato, kad naikintuvai turi operuoti iš paprastų automobilių kelių. Tai kritiškai svarbu Ukrainai, kurios nuolatiniai aerodromai yra dažnas Rusijos raketų taikinys. Lėktuvui aptarnauti užtenka nedidelės komandos ir minimalios įrangos tiesiog lauko sąlygomis. F-16 šiuo klausimu yra kur kas reiklesnis ir reikalauja idealiai švarių pakilimo takų. „Gripen“ važiuoklė yra sustiprinta, o variklio oro paėmimo angos suprojektuotos taip, kad į jas nepatektų šiukšlės. Tai daro jį nepakeičiamu sąlygomis, kai infrastruktūra yra nuolat naikinama.
Technologiniu požiūriu „Gripen“ pasižymi viena pažangiausių pasaulyje elektroninės kovos (EW) sistemų. Ji leidžia lėktuvui tapti beveik „nematomam“ Rusijos radarams be brangios „stealth“ technologijos. Švedai dešimtmečius tobulino algoritmus, skirtus klaidinti būtent sovietinės ir rusiškos gamybos priešlėktuvinę gynybą. Be to, „Gripen“ gali nešti „Meteor“ tipo raketas „oras-oras“, kurios savo nuotoliu lenkia daugelį Rusijos analogų. Tai leistų ukrainiečių pilotams numušti priešą dar prieš jam spėjant užfiksuoti taikinį. Duomenų perdavimo sistema leidžia keliems lėktuvams veikti kaip vienam tinklui, dalijantis informacija be papildomo radijo ryšio.
Nepaisant visų privalumų, pagrindinė kliūtis išlieka šių orlaivių skaičius ir perdavimo greitis. Švedija tik neseniai tapo NATO nare ir turi atsargiai vertinti savo gynybinius pajėgumus. Tačiau politinis spaudimas ir sėkmingas ukrainiečių pilotų apmokymas gali pagreitinti procesą. Stokholmas jau ne kartą užsiminė, kad „Gripen“ perdavimas yra „derybų klausimas“. Ukrainai šie lėktuvai taptų ne tik ginklu, bet ir strateginiu pranašumu ore. Lakūnai, kurie jau turėjo progą išbandyti simuliatorius, vertina lėktuvo valdymą kaip itin intuityvų ir pritaikytą šiuolaikiniam pilotui.
Galiausiai „Gripen“ pasirinkimas rodo Ukrainos siekį pereiti prie kokybiškai naujo lygio aviacijoje. Tai ne tik senos technikos keitimas, bet ir perėjimas prie vakarietiškos tinklo centrinio karo doktrinos. Jei Kyjivas gaus šiuos naikintuvus, Rusijos pranašumas ore gali išnykti galutinai. Švedų inžinerija ir ukrainiečių patirtis mūšio lauke gali tapti mirtinu deriniu agresoriui. Visas pasaulis stebi, ar „švediškas plienas“ pasirodys Ukrainos padangėje dar šiais metais. Tai būtų stiprus signalas, kad Vakarų parama pereina į aukštesnę pavarą.
Redaktorius, atsakingas už turinio kokybę, aiškumą ir sklandų pateikimą. Jis rūpinasi, kad straipsniai būtų informatyvūs, tikslūs ir atitiktų aukščiausius kalbos bei redagavimo standartus.