Aleksandras Čubrykas ir Natalia Ščarbina, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Demografinių ir šeimos tyrimų skyriaus mokslininkai, tyrinėja baltarusių diasporą Lietuvoje. Jų skaičiavimu, maždaug 30–40 proc. baltarusių čia atvyko su šeimomis ir nori įsitvirtinti. Toks rezultatas prieštarauja įsivaizdavimui, kad baltarusiai tedirba tolimųjų reisų vairuotojais ir Lietuvoje ilgam nepasiliks.
Ką rodo tyrimas apie baltarusius Lietuvoje
Mokslininkų teigimu, prieš maždaug dvejus metus jie suprato, kad Lietuvoje klaidingai įsivaizduojama, kas yra Lietuvoje gyvenantys migrantai, – žinių trūksta ne tik politikams, kurie siūlo itin riboti migraciją, bet ir sociologams.
Manoma, kad dauguma baltarusių Lietuvoje yra dėl darbo ir gyvena laikinai. Kai sociologai ėmėsi tyrimo, jie suprato, kad yra priešingai: daug baltarusių Lietuvoje gyvena su šeimomis ir sieja ateitį su Lietuva. Iš viso Lietuvoje yra apie 60 tūkst. baltarusių.
„Jie čia atvažiavo su vaikais, sutuoktiniais. Jų situacija kitokia, nei žvelgiant į pavienius asmenis. Šeimos turi interesą integruotis jas priėmusioje valstybėje, jos svarsto apie ilgojo laikotarpio perspektyvas ir apie vaikų ateitį. Pavieniai migrantai įsitikinę: jei nepatiks čia, persikraustys į kitą valstybę“, – pabrėžia A. Čubrykas.
Mokslininkai pabandė suskaičiuoti, kiek baltarusių šeimų gyvena Lietuvoje. Tikslių skaičių nėra, todėl teko sukurti duomenų modelį. Jis nurodo, kad 30–40 proc. baltarusių migrantų Lietuvoje yra atvykę su šeima. Į šį skaičių patenka ir vaikai.
2024 metų duomenimis, apie 25 tūkst. baltarusių Lietuvoje dirba tolimųjų reisų kompanijose, vadinasi, galima sakyti, čia negyvena.
Atmetę šį skaičių, mokslininkai suskaičiavo, kiek tikėtina, kad tam tikro amžiaus moteris turės partnerį, – tokie duomenys matomi iš Baltarusijos gyventojų surašymo. Taip pat žinoma, kad Lietuvoje gyvena 4,2 tūkst. Baltarusijos piliečių vaikų, – yra žinoma tikimybė, ar jie gyvena pilnose, ar nepilnose šeimose. Tokie skaičiai leidžia sukurti prognozę. Mokslininkai pabrėžia, kad skaičius nėra tikslus ir remiasi prielaida, kad Lietuvoje gyvenantys baltarusiai yra panašūs, kaip ir Baltarusijoje.
A. Čubrykas sako, kad svarbu skirti baltarusius, kurie čia dirba ir kurie gyvena su šeimomis.
„Jų negalima laikyti imigrantais, nes jie gavo leidimą čia gyventi per įmonę“, – sako jis.
Didžioji dalis migrantų atvyko po 2020 m. neteisėtų rinkimų Baltarusijoje ir vėliau sekusių represijų.
„Vertinant pagal skaičius, masinė migracija jau baigėsi“, – pabrėžia A. Čubrykas.
Jis taip pat teigia, kad pastaruoju metu Lietuvoje auga migrantų iš Bangladešo, Pakistano, Filipinų, Uzbekistano skaičius, o ukrainiečių skaičius kurį laiką krito, o dabar auga.
Ko tikisi baltarusiai Lietuvoje ir ko galėtų imtis politikai
Anot A. Čubryko, tikslesni skaičiai leidžia priimti geresnius politinius sprendimus.
„Gal nereikėtų tiek rūpintis, ar tie tolimųjų reisų vairuotojai moka lietuviškai, ar nemoka“, – teigia jis, prisimindamas diskusijas dėl užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo.
Tuo metu su šeimomis atsikraustę baltarusiai nori mokytis valstybinės kalbos ir integruoti vaikus. Tokių šeimų poreikius ir nagrinėjo mokslininkai. Pasak N. Ščarbinos, jie jau anksčiau pastebėjo, kad ir šeimos netapačios: kai kurios yra pažeidžiamos, kitos – mišrių tautybių, vienišų tėvų. Tyrėjos teigimu, tipinė baltarusių šeima Lietuvoje turi du vaikus, abu tėvai dirba, vaikai mokosi baltarusiškose, rusiškose ar lietuviškose mokyklose, apklausiami mokslininkų, jie sako, kad supranta Lietuvą ir jaučiasi čia artimi.
„Jie jaučia, kad turi tas pačias vertybes ir panašiai gyveno Baltarusijoje. Ten jie buvo vidurinioji klasė, o išvyko dėl įvairių priežasčių – politinių, ekonominių ar humanitarinių. Jie galvoja apie saugumą ir savo vaikų ateitį, todėl pasirinko Lietuvą kaip geresnę vietą“, – sako N. Ščarbina.
Kaip vieną iš savo tikslų apklausiami migrantai nurodo geresnį išsilavinimą. Pasak mokslininkų, tai reiškia daugiau nei formalus ugdymas mokykloje.
„Baltarusijos mokyklose ir universitetuose dabar daug propagandos, kitų dalykų, nesusijusių su švietimu. Tai ne išsilavinimas, o ideologinis auklėjimas. Labai dažnai tėvai mums sakė: „Nenorėjome, kad vaikai augtų su ideologija, nenorėjome matyti propagandos įtakos.“ Todėl jie priėmė sprendimą išsikraustyti dėl vaikų švietimo“, – sako mokslininkai.
Pasak N. Ščarbinos, tyrimu jie norėjo parodyti, kad Lietuvoje yra motyvuota migrantų grupė – šeimos, kurios nori mokytis kalbos, supranta įstatymus, gyvenimo būdą.
„Mes klausėme respondentų, ką jie žino apie Lietuvą, jos geografiją, gyvenimą čia. Kartais aš nežinočiau tokių dalykų apie Baltarusiją, ką jie žino apie Lietuvą. Turime atkreipti dėmesį į barjerus, kurie trukdo šeimų integracijai“, – mano mokslininkė.
Saugumo dilemos: tikros ir tariamos grėsmės
Kalbant apie baltarusių migraciją į Lietuvą, dažnai nuogąstaujama dėl saugumo. Jei 2020 metais baltarusių buvo laukiama, dėl Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje ir migrantų krizės imta kalbėti, kad Minsko režimas yra atvirai priešiškas Lietuvai, o tiek ten keliaujantys lietuviai, tiek migrantai baltarusiai gali būti verbuojami šnipinėti ar kritiniu atveju rengti sabotažo ir teroro aktus.
Pasak pašnekovų, jų kalbinti baltarusiai nevažinėja į gimtinę.
„Galiu pasakyti savo nuomonę. Žmonės vertina grėsmes labai atsakingai, net atsakingiau, nei reikėtų. Jei žmogus mano, kad gali keliauti į Baltarusiją, tikriausiai taip ir yra. Jie galvoja: „Aš dabar gyvenu čia, ir mano vaikų ateitis yra čia.“ Jie labai atsakingai vertina savo ateitį. Jei galvoja, kad keliauti įmanoma, tai ir keliauja ten“, – sako A. Čubrykas ir priduria, kad baltarusiai, persikėlę dėl politinių priežasčių, itin susirūpinę dėl saugumo.
Sociologai sako, kad baltarusiai kultūriškai nedaug skiriasi nuo lietuvių. Pavyzdžiui, nors Baltarusijoje ir dominuoja valstybinės įmonės, jų anksčiau atlikta apklausa parodė, kad dauguma tėvų Baltarusijoje norėtų, kad vaikai būtų verslininkai arba laisvai samdomi darbuotojai. Kultūrinį artimumą rodo ir globalus „World Value Survey“ tyrimas.
„Sociologinė ir psichologinė literatūra rodo, kad kai atvyksti į kitą valstybę, tavo vertybės po kelerių metų liks daugiau ar mažiau tokios pat. Prisitaikysite prie taisyklių, išmoksite kalbą, bet vertybės lieka. Turėtų būti daugiau studijų, bet manau, kad jei palygintume čia atsikrausčiusių baltarusių vertybes, dauguma jų atvyko ne dėl to, kad nori geresnio gyvenimo ar nori čia garbinti Lukašenką, o dėl to, kad jiems kyla spaudimas arba gresia suvaržymai“, – teigia A. Čubrykas.
Didžiausi iššūkiai: kalbos barjerai ir švietimo sistema
Baltarusijos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvą, susiduria su rimtais iššūkiais bandydami integruotis per kalbą, ypač švietimo sistemoje. Pasak eksperto, problema yra ne motyvacijos ar finansų stoka, o tai, kad sistema nepritaikyta žmonėms, neseniai atvykusiems į šalį.
Didžiausias iššūkis – riboti lietuvių kalbos mokymo pajėgumai. Nors yra tautinių mažumų mokyklos ir vadovėliai, jų nepakanka, o lietuvių kalbos, kaip užsienio kalbos, mokytojų trūksta. Dėl to atvykę vaikai dažnai įtraukiami į bendrą ugdymo sistemą, neatsižvelgiant į tai, kad jie neturi pagrindinių žinių apie lietuvių kalbą, Lietuvos literatūrą ar istoriją.
„Aš galiu išmokti lietuvių kalbos, bet ar galiu per tą patį laiką išmokti viską apie lietuvių literatūrą?“ – retoriškai klausia A. Čubrykas, pabrėždamas, kad dabartiniai reikalavimai yra neproporcingi.
Pasak eksperto, tokie vaikai turėtų būti atskirai identifikuojami kaip turintys migracijos patirtį, o vertinimo, egzaminų, sistema – pritaikyta jų realioms galimybėms. „Negalima tiesiog sakyti, kad visi privalo kalbėti lietuviškai – tam turi būti sudarytos realios sąlygos“, – teigia jis.
Kartais atvykusieji vaikai neišlaiko lietuvių kalbos egzamino. Tada neįmanoma čia studijuoti universitete, ir vienintelis kelias jiems – grįžti į Baltarusiją.
„Kartais tai yra saugumo klausimas, o jei ir ne – tai šeimos saugojimo klausimas. Kaip gali leisti savo vaikui vienam būti kitoje šalyje, į kurią pats negrįžti? Būna tokių atvejų. Tikriausiai tai ir ukrainiečių problema“, – spėja pašnekovas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.