Ketvirtadienį Seime buvo svarstomi penki įstatymo projektai, susiję su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos reguliavimu. Po Seimo darbo grupės veiklos savo projektą teikia valdantieji, o jiems prieštaraudami, alternatyvių projektų parengė ir Seimo opozicija. Kritikos sulaukęs valdančiųjų įstatymo projektas peržengė pirmąjį laiptelį Seime, tuo tarpu opozicijos projektams nebuvo pritarta.
Darbo grupė LRT valdysenai pakeisti buvo sukurta pernai, valdantiesiems nepavykus priimti pataisų, kuriomis siekta palengvinti LRT vadovo atleidimą. Kritikuodami darbo grupės veiklą, iš jos pasitraukė opozicijos atstovai.
Valdančiųjų įstatymo projektas ketvirtadienį peržengė pirmąjį laiptelį Seime. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 buvo prieš, dar šeši parlamentarai susilaikė. Seimas taip pat nusprendė neprašyti Vyriausybės išvados dėl LRT įstatymo projekto. Opozicijos teiktiems įstatymo projektams Seimas nepritarė.
Opozicijos teikiamuose LRT įstatymo projektuose siūloma įkurti valdybą ir nuo 12 iki 11 sumažinti tarybos narių skaičių. Opozicija siūlo prezidentui ir Seimui palikti galimybę į tarybą deleguoti po du narius, vietoj dabartinių aštuonių. Anot projekto, teisė teikti LRT tarybos narius papildomai būtų suteikta Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai bei Medijų tarybai.
Opozicijos parengtą LRT įstatymo projektą pristačiusi konservatorė Daiva Ulbinaitė pažymėjo, kad ir dabartinis LRT valdymo modelis atitinka Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas. Tačiau, pasak jos, valdantieji bet kokia kaina užsimojo pakeisti LRT generalinę direktorę.
„[Valdantieji užsimojo] matuoti žurnalistų neutralumą, nurodinėti, kas, ko ir kiek turėtų rodyti, kalbinti ir transliuoti, apnuogino LRT tarybos neveiksnumą, neprofesionalumą ir kompetencijų stygių, galimą politizavimą“, – kritikavo D. Ulbinaitė.
Panašų projektą teikia ir opoziciniai liberalai. Jie taip pat siūlo nuo 12 iki 11 mažinti LRT tarybos narių skaičių. Pagal jų pataisas prezidentas ir Seimas deleguotų nebe po keturis, o po du tarybos narius, o teisę pasiūlyti LRT tarybos narius įgytų Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija bei Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija bendru sutarimu.
Olekui – klausimai dėl LRT finansavimo ir valdysenos
Seimas pritarė valdančiųjų LRT įstatymo projektui. Seimo LRT darbo grupės parengtame projekte siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Liberalas Simonas Gentvilas pastebėjo, kad Valstybės kontrolė nenagrinėjo LRT valdysenos modelio, o audito išvados neparodė nieko neteisėto.
„Tada prasidėjo šmeižto kampanija prieš LRT, kuri iš esmės baigėsi valdysenos pakeitimais“, – sakė S. Gentvilas.
Jis klausė, kodėl valdantieji neprašė Valstybės kontrolės išvadų dėl valdysenos modelio.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad valdančiųjų siūlomas projektas panašus į opozicijos teikiamą projektą, pavyzdžiui, dėl valdybos steigimo: „Man atrodo, čia buvo didžiausias sutarimo laipsnis, kad būtent tokią valdyseną reikėtų diegti.“
Liberalas Simonas Kairys pastebėjo Venecijos komisijos jau išsakytą kritiką dėl įšaldyto LRT finansavimo.
„Ar kitose stadijose galima tikėtis, kad jūs kažką pasiūlysite ir finansavimo atšaldymui? Pastabą turite aiškią, kad sprendimas buvo priimtas netinkamai, neįtraukus pačio LRT“, – tvirtino S. Kairys.
J. Olekas svarstė, kad labiausiai Venecijos komisija valdančiuosius kritikavo dėl skubos: „Pernai buvo skuba, šiemet dirbame tikrai, man atrodo, labai normaliu režimu, prasitęsėme savo laiką.“
Seimo pirmininkas sutiko, kad LRT finansavimas – „didelis klausimas“. Pasak jo, Seimo darbo grupė kreipėsi į Vyriausybę su prašymu, kaip suformuoti tolimesnę LRT finansavimo kryptį.
„Šis finansavimo įšaldymas nebuvo iš kažkokio politinio sprendimo ar užsispyrimo. Tai buvo, man atrodo, iš objektyvios būtinybės“, – tvirtino J. Olekas.
Tai Seimo pirmininkas grindė Valstybės kontrolės audito išvadomis ir kalbėjo apie poreikį finansuoti gynybą.
Valdančiųjų parengtame įstatymo projekte taip pat numatytas LRT misijos apibrėžimas, valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių. Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Žurnalistų profesionalų asociacija, Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdyba ir šešios dešimtys žurnalistų bei žiniasklaidos atstovų kreipėsi į parlamentarus, premjerę ir kultūros ministrę, ragindami nebalsuoti už šį projektą.
Jų teigimu, projekte lieka nuostatos, leidžiančios lengviau atleisti LRT vadovą remiantis abstrakčiais ir plačiai interpretuojamais pagrindais, kurie, Seimo teisininkų vertinimu, gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Taip pat raginama projektą teikti tik sulaukus naujų Venecijos komisijos išvadų.
„Aušrietis“ siūlo mažinti LRT finansavimą
„Aušrietis“ Karolis Neimantas taip pat pateikė savo ir dar dviejų „aušriečių“ įstatymo projektą, kuriuo siūloma sumažinti LRT finansavimą – skirti nebe 0,75 proc. už praėjusių metų faktiškai gautų gyventojų pajamų mokesčio, o 0,5 procento. LRT biudžetas valdančiųjų iniciatyva jau yra užšaldytas trejiems metams.
Kaip vieną argumentų, kodėl reikia mažinti LRT finansavimą, K. Neimantas išskyrė Valstybės kontrolės auditą. Toliau „aušrietis“ vardijo, kad LRT nevykdo savo misijos, ir tvirtino, kad LRT veikia kaip vienos tiesos įrankis, formuodamas vienintelę nuomonę. Kaip pavyzdžius K. Neimantas pateikė genderizmo ideologiją ir protestus už laisvą žodį.
„Valstybės prioritetai sunkiu laikotarpiu – saugumas, gynyba, sveikata. Tai sritys, kuriose būtina didinti biudžetą. (…) Pritaikius siūlomą mano formulę, sutaupytas lėšas ir rekomenduočiau skirti institucijoms, kurios turėtų daugiau resursų kovoti su korupcija. Tai būtų ilgalaikė nauda valstybei bei korupcinių apraiškų užkardymas, kurios leistų sutaupyti ne vieną LRT biudžetą ateityje“, – vardijo „aušrietis“.
Kaip kitą argumentą mažinant LRT biudžetą K. Neimantas įvardijo nepagrįstą finansinį poreikį ir „monopolijos ir konkurencinės aplinkos prastinimą vidinėje šalies rinkoje.“ Politikas taip pat kalbėjo apie kelių būklę ir teigė, kad vietoj LRT finansavimo dalis lėšų turėtų būti nukreiptos kelių būklei gerinti.
K. Neimantas taip pat tikino, kad LRT per mažai dėmesio skiria „Nemuno aušrai“.
Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen „aušriečiui“ davė „komplimentą“, kad jis nuosekliai siekia savo tikslo „prisikabinti, ką visgi visuomeninis transliuotojas daro ne taip.“ V. Čmilytė-Nielsen priminė K. Neimanto kreipimąsi į LRT su prašymu pateikti statistiką, kiek kokių politikų minima LRT laidose. Duomenys parodė, kad valdančiųjų atstovai LRT laidose minimi dažniau nei opozicijos atstovai.
Konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė taip pat konstatavo, kad K. Neimantas jaučia nepasitenkinimą, nes LRT informuoja ne taip, kaip jam patiktų.
„Iš šalies atrodo, kad projektas yra kerštas mažinant pinigines dotacijas už tai, kad LRT nėra kaip Vengrijoje vienos partijos tiesos tribūna, todėl reikia ieškoti būdų, kaip apmažinti finansavimą ir tokiu būdu prigąsdinti ir liepti manipuliuoti nacionaliniu transliuotoju“, – kritikavo D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
K. Neimantas atkirto, kad LRT misija yra informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę, tačiau, pasak jo, LRT to nedaro, o skaldo.
Mišrios Seimo narių grupės narys Viktoras Fiodorovas atkreipė dėmesį, kad politiko paminėjimų skaičius žiniasklaidoje priklauso ne nuo žiniasklaidos kanalo, o nuo paties politiko ir jo retorikos, o jei pateikiama informacija yra manipuliacinė, ji nebus transliuojama.
Konservatorius Jurgis Razma taip pat sakė, kad K. Neimanto sumanymas mažinti LRT finansavimą yra grįstas tuo, kad „aušriečių“ netenkina LRT turinys ir neva per mažas „Nemuno aušros“ atstovų citavimas.
„Tai parodo valdančiųjų giluminius sumanymas – norima finansiniu spaudimu daryti įtaką nacionalinio transliuotojo turiniui“, – teigė J. Razma.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.