Kaip rodo naujausia prognozė, per ateinančius 5 metus Lietuvai reikės apie 6,7 tūkst. naujų dalyko mokytojų. Tačiau parengta bus tik apie 4,2 tūkst. Didelė problema – ir tai, kad dažnas jaunas, vos studijas baigęs, pedagogas mokykloje dirbti nelieka. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame priemonių plane, kaip spręsti šią problemą, siūloma ir kitokia stipendijų mokėjimo tvarka, ir galimybė mokykloje dirbti dar nebaigus studijų, ir vesti pamokas per atstumą, ir lengvatos užsieniečiams.
„Turime studijuojančiųjų pedagogikos studijose apie 5000 ir matome, kad tik du trečdaliai jų ateina dirbti į mokyklas. Čia yra pati didžiausia problema“, – ketvirtadienį Seime įvardijo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Ministerija iki kovo 20 d. lauks pasiūlymų iš suinteresuotų grupių.
Nauja stipendijų tvarka: be įsipareigojimų
Pasak ministrės, akivaizdu, kad, sprendžiant mokytojų stygiaus problemą, negelbsti ir esamos stipendijos, kurios mokamos prioritetinių studijų programų studentams.
„Mes tikrai žinome, kad mokamos nemažos stipendijos – 481 euras, ir vėliau, paskutiniame kurse, jei jis sudaro atidirbimo 0,75 etato sutartį regione, mokama 814 eurų stipendija. Šitos stipendijos – 814 eurų – sutartį pasirašo tik šimtas studentų. Tai reiškia, kad piniginė paskata neskatina rinktis“, – kalbėjo ministrė.
Jos manymu, jaunus žmones gali bauginti įsipareigojimas dirbti tam tikrą laiką mokykloje. Tad siūloma finansinę paramą studijuojantiesiems diferencijuoti pagal kursus ir atsisakyti įpareigojimų sutartyje. Pavyzdžiui, pirmame ir antrame kurse prioritetinių pedagogikos specialybių studentai galėtų gauti 300 Eur stipendiją per mėnesį, trečiame – 400 Eur, ketvirtame – 500 Eur per mėnesį.
Be to, siūloma, kad papildomą finansinę paramą ir metodinę pagalbą pirmuosius dvejus darbo metus po studijų gautų visi pradedantieji mokytojai, įsidarbinę ugdymo įstaigoje. Ši parama siektų 200 eurų. Tikimasi, kad tai padės sumažinti didelį jaunų mokytojų pasitraukimą iš mokyklos.
Studentai stažuotojai mokyklose
ŠMSM kaip mokytojų stygiaus problemos sprendimą mato ir mentorystę jaunam mokytojui – dar praktikuojančiam studentui ar jau baigus studijas.
Būtų įteisinamas ir studento stažuotojo statusas.
„Studento stažuotojo pareigybės įteisinimas būtų paskutiniame kurse, kai tikrai studentas galėtų pradėti dirbti, kai nėra mokytojo. Žinome, kad labiausiai trūksta matematikos, gamtos mokslų, chemijos mokytojų. Tuomet galėtų dirbti studentas stažuotojas, šalia prižiūrint mokytojui mentoriui. Toks mūsų siūlymas. Jis galėtų gauti darbo užmokestį“, – kalbėjo ministrė.
Kaip pristato ŠMSM, tam, kad pedagogikos absolventams būtų lengviau įsilieti į darbą mokykloje, nuo 2027 m. galėtų būti išbandoma nauja pedagogikos stažuotės programa.
Tai pedagogikos studijų forma, kurios metu praktikai būtų skiriama daugiau laiko. Pavyzdžiui, I kurse studijoms aukštojoje mokykloje būtų skiriamos 5 dienos per savaitę, II kurse – 4 dienos studijoms ir 1 diena praktikai mokykloje, III kurse – 3 dienos studijoms ir 2 dienos praktikai, IV kurse – 2 dienos studijoms ir 3 dienos praktikai. Šią studijų formą pasirinkę studentai galėtų gauti 500 Eur stipendiją per mėnesį, mokykloje įsidarbintų pagal darbo sutartį. Programa galėtų būti įgyvendinama nuo 2028 m.
Laikina išeitis – nuotolinis mokymas
Dar viena siūloma priemonė būtų laikina. ŠMSM ją pavadino konsoliduotu dalykų mokymu tarp mokyklų.
„Nesakome, kad tai yra nuotolinis mokymas, mes sakome, kad tai yra hibridinis-sinchroninis mokymas. (…) Kai mokiniai fiziškai sėdi klasėje, bet nuotoliu jie mokomi chemijos ar kokio kito dalyko. Jei triskart skelbia konkursą ir neranda mokykla to specialisto, tai, mokytojui padėjėjui ar mokytojui stažuotojui esant klasėje, nuotoliniu būdu moko mokytojas iš kitos mokyklos“, – apibūdino ministrė.
Su nuotoliniu būdu dirbančiu pedagogu būtų sudaroma sutartis. R. Popovienė pabrėžė, kad ši priemonė būtų laikina, kol mokytojų trūkumas didelis.
Kaip spręsti užsienio kalbų mokytojų trūkumą?
Norint išspręsti užsienio kalbų mokytojų stygių, siūloma taikyti lengvatas užsienio piliečiams ar kitų dalykų mokytojams, kurie kalbą moka C1 lygiu, įpareigojant juos per dvejus metus įgyti pedagogo kvalifikaciją, o per 4-erius – dalyko.
Ministrės manymu, tai padėtų išspręsti rusų kalbos klausimą, kai ši kalba siūloma mokiniams, mat mokykloje nėra kitų antrųjų užsienio kalbų mokytojų.
Magistrams ir daktarams – palankesnės sąlygos
Dar vienas ŠMSM siūlymas – turintieji magistro ar daktaro laipsnį galėtų pradėti dirbti mokytojais ir greičiau įgytų aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turinčią įtakos didesniam darbo užmokesčiui.
Siūloma susieti edukologijos arba mokomojo dalyko magistro laipsnį su vyresniojo mokytojo kvalifikacine kategorija, o daktaro – su mokytojo metodininko kategorija. Skaičiuojama, kad ši priemonė iki 2028 m. pritrauktų 5–10 proc. trūkstamų dalykų mokytojų, pavyzdžiui, baigusių matematikos, chemijos, fizikos studijų kryptį.
Siūloma, kad mokytojo pasiekta kvalifikacinė kategorija būtų įskaitoma ir mokytojui įgijus teisę mokyti kito dalyko, pavyzdžiui, biologijos mokytojui metodininkui įgijus teisę mokyti chemijos, jis būtų ne tik biologijos mokytojas metodininkas, bet ir chemijos mokytojas metodininkas.
Taip pat siūloma atsisakyti stažo reikalavimo siekiant kvalifikacinės kategorijos, t. y. į aukštesnę kvalifikacinę kategoriją galėtų pretenduoti ir neseniai mokykloje pradėję dirbti mokytojai. O mokytojai, kurie buvo įgiję kvalifikacinę kategoriją, paskui išėjo iš darbo ir po kelerių ar net daugiau metų vėl grįžo mokyti, kategorijos nepraras.
Šiam plano punktui, anot ministrės, reikėtų papildomų lėšų.
„Finansine prasme tai nebūtų labai dideli pinigai. Jei tai būtų magistro laipsnis, skaičiuotume, kad tokių galėtų būti 10 proc. ir tai būtų apie 330 tūkst. Jei tai būtų daktaro laipsnis, tai būtų apie 5 proc., iki 300 tūkst. eurų papildomų lėšų“, – sakė R. Popovienė.
Pasak jos, šis priemonių plano punktas gali sukelti diskusijų tarp jau dirbančių mokytojų.
„Bet aš manau, kad mes turėtume atverti kelią šiam sprendimui, nes tai nebus labai masiškas reiškinys, bet galės pagelbėti mokytojų trūkumui regionuose, nutolusiose mokyklose, o gal ir didmiesčiuose“, – mano švietimo ministrė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.