Fizinis aktyvumas po vėžio gydymo: kaip saugiai grįžti į aktyvų gyvenimą

Įžanga

Pasibaigus onkologiniam gydymui daugelis pacientų tikisi kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Vis dėlto chemoterapija, radioterapija, operacijos ar hormoninis gydymas stipriai išsekina organizmą. Dėl to net paprastos kasdienės veiklos gali kelti nuovargį.

Paradoksalu, tačiau būtent tinkamai dozuotas fizinis aktyvumas tampa vienu svarbiausių sveikimo veiksnių. Jis padeda ne tik atgauti fizinę formą, bet ir gerina emocinę savijautą, mažina nuovargį bei ligos atkryčio rizikos veiksnius.


Kodėl po gydymo svarbu judėti?

Po vėžio gydymo dažnai pasireiškia:

  • Lėtinis nuovargis
  • Raumenų silpnumas
  • Sumažėjusi ištvermė
  • Dusulys fizinio krūvio metu
  • Sąnarių sustingimas

Natūrali reakcija – daugiau ilsėtis ir vengti aktyvumo. Tačiau per didelis pasyvumas gali sukelti hipokineziją (judėjimo stoką), kuri dar labiau silpnina organizmą.

Tinkamo fizinio krūvio nauda

  • Didina raumenų jėgą
  • Gerina širdies ir plaučių funkciją
  • Mažina nuovargį
  • Gerina nuotaiką
  • Padeda kontroliuoti kūno svorį
  • Gerina miegą

Kokią fizinę veiklą rinktis?

Svarbiausia taisyklė – aktyvumą reikia pradėti tik pasitarus su gydytoju arba reabilitacijos specialistu.

Rekomenduojamos veiklos

Aerobinė (ištvermės) veikla

  • Vaikščiojimas
  • Šiaurietiškas ėjimas
  • Lėtas bėgimas (jei leidžia būklė)
  • Važiavimas dviračiu
  • Plaukimas

Šios veiklos įtraukia dideles raumenų grupes ir gerina širdies veiklą.


Jėgos pratimai

  • Lengvi svoriai
  • Gumos juostos
  • Kūno svorio pratimai

Padeda atkurti raumenų masę, prarastą gydymo metu.


Tempimo ir mobilumo pratimai

  • Tempimai
  • Kineziterapija
  • Gydomoji mankšta
  • Joga ar pilatesas (pritaikyti)

Gerina lankstumą, laikyseną ir mažina skausmus.


Kada reikia atsargumo?

Tam tikros gydymo formos gali lemti fizinio aktyvumo apribojimus.

Pavyzdžiai

Todėl individualus planas – būtinas.


Vandens terapija: viena saugiausių formų

Reabilitacija vandenyje laikoma ypač naudinga onkologiniams pacientams.

Kodėl?

  • Plūdrumas sumažina kūno svorį iki ~90 %
  • Mažiau apkraunami sąnariai
  • Mažesnė traumų ir kritimų rizika
  • Lengviau atlikti judesius
  • Gerėja kraujotaka

Galimos veiklos

  • Vandens aerobika
  • Plaukimas
  • Individualūs pratimai baseine

Net nemokant plaukti galima dalyvauti specializuotose treniruotėse.


Kiek sportuoti?

Bendrosios onkologinės reabilitacijos rekomendacijos (jei nėra kontraindikacijų):

  • 150 min. vidutinio aktyvumo per savaitę arba
  • 75 min. intensyvesnio aktyvumo
    • 2 jėgos treniruotės per savaitę

Pradėti reikėtų nuo trumpų, lengvų užsiėmimų (10–15 min.) ir krūvį didinti palaipsniui.


Kodėl vien mankštos nepakanka?

Fizinis aktyvumas – tik viena reabilitacijos dalis.

Visapusiškas atsistatymas apima:

Medicininę reabilitaciją

  • Kineziterapiją
  • Ergoterapiją
  • Limfodrenažą
  • Skausmo kontrolę

Psichologinę pagalbą

  • Darbą su nerimu ir baime
  • Depresijos prevenciją
  • Motyvacijos atkūrimą

Socialinę reintegraciją

  • Grįžimą į darbą
  • Bendruomeninę veiklą
  • Hobius

Gyvensenos keitimą

  • Subalansuotą mitybą
  • Miego higieną
  • Žalingų įpročių atsisakymą

Kada nutraukti fizinį krūvį?

Būtina sustoti ir kreiptis į specialistus, jei atsiranda:

  • Staigus dusulys
  • Krūtinės skausmas
  • Galvos svaigimas
  • Širdies ritmo sutrikimai
  • Neįprastas patinimas
  • Kraujavimas

Išvados

Sugrįžimas į aktyvų gyvenimą po vėžio gydymo yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo. Tinkamai parinktas fizinis aktyvumas padeda atgauti jėgas, didina savarankiškumą ir gerina gyvenimo kokybę.

Vis dėlto geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai fiziniai pratimai derinami su visapuse reabilitacija, psichologine pagalba ir sveika gyvensena.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 350 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *