Kas nutinka kepenims kasdien geriant kavą: nauda, rizikos ir mokslininkų įžvalgos
Kava – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, lydintis daugelio žmonių rytus ir darbo dienas. Nors ilgą laiką ji buvo vertinama prieštaringai, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai vis dažniau atskleidžia teigiamą jos poveikį organizmui. Ypatingas dėmesys skiriamas kepenims – organui, kuris atlieka vieną svarbiausių detoksikacijos ir medžiagų apykaitos funkcijų.
Specialistai pastebi, kad saikingas kasdienis kavos vartojimas gali būti siejamas su geresniais kepenų funkcijos rodikliais. Tyrimai rodo, jog žmonių, reguliariai geriančių kavą, kepenų fermentų rodikliai dažnai būna palankesni, o kai kurių kepenų ligų rizika – mažesnė.
Vienas iš pagrindinių kavos privalumų – joje esantys antioksidantai. Šios medžiagos padeda kovoti su oksidaciniu stresu, kuris pažeidžia ląsteles ir skatina uždegiminius procesus. Kadangi kepenys nuolat filtruoja toksinus, jos ypač jautrios oksidaciniam poveikiui, todėl antioksidantai gali turėti apsauginę reikšmę.
Mokslininkai taip pat analizuoja kavos poveikį kepenų suriebėjimui – būklei, kuri dažnai siejama su antsvoriu, diabetu ir metaboliniu sindromu. Pastebėta, kad kavą vartojantys žmonės rečiau susiduria su nealkoholine kepenų suriebėjimo liga arba jos eiga būna lengvesnė.
Be to, aptariamas ryšys tarp kavos ir kepenų fibrozės – proceso, kai kepenų audinys randėja dėl lėtinių pažeidimų. Kai kurie duomenys rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gali sulėtinti fibrozės progresavimą, ypač sergant lėtinėmis kepenų ligomis.
Kava siejama ir su mažesne kepenų cirozės rizika. Ši liga išsivysto dėl ilgalaikio kepenų pažeidimo – dažniausiai dėl alkoholio, virusinių hepatitų ar metabolinių sutrikimų. Tyrimai rodo, kad kavą geriantys žmonės statistiškai rečiau susiduria su pažengusiais kepenų pažeidimais.
Dar viena nagrinėjama sritis – kepenų vėžio rizika. Epidemiologiniai stebėjimai leidžia manyti, kad kava gali turėti apsauginį poveikį, nors mokslininkai pabrėžia, kad tai kompleksinis reiškinys, priklausantis nuo daugelio veiksnių – genetikos, gyvenimo būdo, kitų ligų.
Svarbu suprasti, kad teigiamas poveikis siejamas su saikingu vartojimu. Dažniausiai minimas kiekis – 2–4 puodeliai per dieną. Toks kiekis daugeliui žmonių laikomas saugiu ir galinčiu turėti metabolinę naudą.
Vis dėlto per didelis kavos vartojimas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Perteklinis kofeinas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, nerimą, miego problemas, padidinti kraujospūdį. Todėl svarbus individualus toleravimas.
Kepenų sveikatai svarbi ir kavos paruošimo forma. Filtruota kava laikoma palankesne, nes filtravimo metu sumažėja tam tikrų junginių, galinčių veikti cholesterolio kiekį. Tuo tarpu nefiltruota kava (pvz., prancūziškame kavinuke) turi daugiau diterpenų.
Svarbus ir bendras gyvenimo būdas. Net jei kava turi apsauginį poveikį, ji negali kompensuoti žalingų įpročių – per didelio alkoholio vartojimo, nesubalansuotos mitybos ar fizinio pasyvumo.
Kepenys pasižymi dideliu regeneraciniu potencialu, tačiau nuolatinė apkrova gali šį gebėjimą silpninti. Todėl subalansuota mityba, svorio kontrolė, fizinis aktyvumas išlieka kertiniai kepenų sveikatos ramsčiai.
Įdomu tai, kad teigiamas poveikis siejamas ne tik su kofeinu. Net ir be kofeino kava turi bioaktyvių junginių, kurie gali būti naudingi kepenims. Tai rodo, kad poveikis yra kompleksinis.
Svarbu ir tai, kad kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į kavą. Kai kuriems ji gali sukelti virškinimo diskomfortą ar refliukso simptomus, todėl visada rekomenduojama stebėti savijautą.
Apibendrinant galima teigti, kad saikingas kavos vartojimas daugeliu atvejų nėra žalingas kepenims, o priešingai – gali būti susijęs su tam tikra apsauga nuo ligų. Tačiau tai turėtų būti vertinama kaip dalis bendro sveiko gyvenimo būdo, o ne savarankiška prevencijos priemonė.
Kava gali likti kasdieniu ritualu, jei vartojama atsakingai, derinama su sveika mityba ir reguliaria sveikatos priežiūra. Tokiu atveju ji gali ne tik suteikti energijos, bet ir prisidėti prie ilgalaikės kepenų gerovės.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.