Onkologinių ligų gydymas pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai tobulėjo, tačiau vėžys vis dar išlieka viena sudėtingiausių medicinos mįslių. Tradiciniai gydymo metodai – chirurgija, chemoterapija, spindulinė terapija – dažnai veiksmingi, tačiau kartu agresyvūs organizmui. Todėl mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų sprendimų, kurie leistų kovoti su liga tiksliau ir mažiau žalojant sveikus audinius.
Naujausias Pietų Korėjos mokslininkų pasiekimas atveria visiškai kitokį požiūrį į vėžio gydymą. Tyrėjai paskelbė radę būdą ne sunaikinti piktybines ląsteles, o jas „perprogramuoti“, paverčiant atgal į normalias. Tai revoliucinė koncepcija, kuri, jei bus pritaikyta klinikinėje praktikoje, galėtų iš esmės pakeisti onkologijos gydymo principus.
Iki šiol dauguma terapijų buvo nukreiptos į vėžinių ląstelių naikinimą. Tačiau ši strategija turi trūkumų – gydymo metu nukenčia ir sveikos ląstelės, atsiranda šalutiniai poveikiai, o kai kurios navikinės ląstelės išmoksta išvengti terapijos. Todėl idėja pakeisti jų „elgesį“, o ne jas sunaikinti, laikoma itin perspektyvia.
Mokslininkų atliktuose tyrimuose daugiausia dėmesio skirta ląstelių genetiniams ir epigenetiniams mechanizmams. Būtent šie procesai lemia, kaip ląstelė funkcionuoja, dauginasi ir reaguoja į aplinką. Nustatyta, kad tam tikri signaliniai keliai ir genų aktyvumo pokyčiai gali būti „perrašomi“, grąžinant ląstelę į normalią būseną.
Paprasčiau tariant, vėžinė ląstelė neprivalo būti sunaikinta – ją galima „įtikinti“ vėl elgtis kaip sveiką. Tokia strategija primena regeneracinės medicinos principus, kai ląstelių funkcijos atkuriamos vietoje destrukcijos.
Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad paveikus tam tikrus molekulinius mechanizmus, navikinės ląstelės prarado agresyvumą, nustojo nekontroliuojamai daugintis ir pradėjo funkcionuoti panašiai kaip normalios. Tai reikšmingas žingsnis siekiant mažiau invazinių gydymo metodų.
Šis atradimas ypač svarbus todėl, kad galėtų sumažinti gydymo toksiškumą.
Chemoterapija ir spindulinė terapija dažnai sukelia stiprų šalutinį poveikį – nuo imuniteto slopinimo iki organų pažeidimų. Ląstelių „perprogramavimas“ teoriškai leistų išvengti dalies šių komplikacijų.
Be to, tokia terapija galėtų sumažinti ligos atsinaujinimo riziką. Viena didžiausių onkologijos problemų – likusios atsparios ląstelės, kurios vėliau vėl sukelia naviko augimą. Jei jos būtų transformuojamos į nepavojingas, atkryčio tikimybė mažėtų.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai – ankstyvos stadijos tyrimai. Nors laboratoriniai rezultatai daug žadantys, iki realaus klinikinio taikymo dar reikia daugybės bandymų, saugumo vertinimų ir ilgalaikių stebėjimų.
Klinikiniai tyrimai su žmonėmis yra būtini siekiant įvertinti, kaip ši technologija veiktų realiomis sąlygomis, ar ji saugi, ar nesukelia netikėtų genetinių pasekmių. Genetinės manipuliacijos visada reikalauja ypatingo atsargumo.
Nepaisant to, mokslinė bendruomenė šį pasiekimą vertina kaip vieną įdomiausių pastarųjų metų proveržių. Ląstelių perprogramavimas jau anksčiau buvo taikomas kamieninių ląstelių tyrimuose, tačiau jo pritaikymas onkologijoje atveria naują kryptį.
Jei metodas bus sėkmingai išvystytas, ateityje vėžio gydymas galėtų tapti labiau personalizuotas. Terapija būtų nukreipta ne į viso naviko naikinimą, o į konkrečių ląstelių elgsenos keitimą pagal paciento genetinį profilį.
Tai taip pat galėtų sumažinti gydymo kaštus ilgalaikėje perspektyvoje, nes mažėtų komplikacijų, hospitalizacijų ir papildomų terapijų poreikis.
Onkologija šiandien vis dažniau juda link tikslinės, molekulinės medicinos. Imunoterapija, genų terapija, CAR-T ląstelių technologijos jau keičia gydymo standartus. Pietų Korėjos mokslininkų atradimas gali tapti dar viena svarbia šios evoliucijos dalimi.
Svarbiausia žinutė pacientams – mokslas nestovi vietoje. Net ir sudėtingiausios ligos, kurios anksčiau atrodė sunkiai įveikiamos, šiandien tampa vis geriau kontroliuojamos.
Nors iki praktinio pritaikymo dar laukia ilgas kelias, pats faktas, kad vėžines ląsteles galima paversti normaliomis, keičia požiūrį į ligos prigimtį. Tai suteikia naujos vilties tiek gydytojams, tiek pacientams, kad ateities onkologija bus ne tik efektyvesnė, bet ir žymiai švelnesnė žmogaus organizmui.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.