Seime vėl verda teisėsaugos audra. Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant kratas ir kviečiant apklausti parlamentarus Saulių Skvernelį bei Kazį Starkevičių kaip specialiuosius liudytojus, politinėje arenoje netruko pasipilti interpretacijų ir kaltinimų. Ar tai rimtas ženklas apie galimus pažeidimus, ar tik politinių kovų atgarsiai? Apie susiklosčiusią situaciją buvo kalbamasi su buvusiu Seimo pirmininku ir generaliniu prokuroru Artūru Paulausku.
Artūro Paulausko įžvalgos apie STT vizitus
Artūras Paulauskas, vertindamas situaciją, teigė, jog STT apsilankymai Seime jau tampa tam tikra tendencija ir visuomenė prie jų pranta. Jis prisiminė ir anksčiau nuskambėjusius atvejus, tokius kaip Eligijaus Masiulio byla. Pasak jo, nors patys STT vizitai nebestebina, kratos pas Saulių Skvernelį yra netikėtumas dėl jo teisinės tarnybos praeities. „Kaip ir vis tiek man daug metų teko dirbti prokuroru… žmogus, kuris beveik visą arba bent didžiąją dalį savo gyvenimo tarnauja įstatymui, teisinės valstybės interesams, kažkaip, kai pats ar pažeidžia, ar galimai pažeidžia įstatymus, šiek tiek sukrečia, šokiruoja,“ – komentavo Paulauskas.
Specialiojo liudytojo statusas ir politinės interpretacijos
Buvęs prokuroras detaliai paaiškino specialiojo liudytojo statusą, kuris yra taikomas asmenims, turintiems imunitetą, tokiems kaip Seimo nariai. Pasak A. Paulausko, specialiojo liudytojo institutas leidžia asmeniui neatsakyti į klausimus, jei tie parodymai gali pakenkti jam pačiam. „Tai toks būdavo tarpinis variantas – specialusis liudytojas. Tas institutas nėra iki galo suformuluotas, bet yra žmogaus teisė duoti parodymus arba atsisakyti duoti. K. Starkevičius pasinaudojo ta teise atsisakyti duoti,“ – pabrėžė Paulauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad K. Starkevičiui atsisakius duoti parodymus, kiti gali laisvai interpretuoti situaciją ir kurti versijas. „Vadinasi, tyrėjams iškilo klausimas, tiriant šitą bylą, ar K. Starkevičius nėra susijęs su įtariamųjų veiksmais,“ – apibendrino buvęs Seimo pirmininkas, pridurdamas, kad K.
Starkevičiaus advokato patarimas greičiausiai nulėmė pasirinktą gynybos taktiką.
Teisėsaugos nepriklausomumas ir spėlionės
A. Paulauskas kategoriškai atmetė spėliones apie galimą valdančiųjų įtaką teisėsaugos veiksmams. Jis pabrėžė, kad šiuolaikinė teisėsauga Lietuvoje yra nepriklausoma ir savarankiška, o sprendimai priimami remiantis surinktais duomenimis. „Manau, kad šiandien teisėsauga yra visiškai nepriklausoma, savarankiška, priima sprendimus pagal tai, kokius duomenis jie surenka,“ – teigė jis.
Anot Paulausko, faktas, kad politikai nebekvestionuoja teisėsaugos nepriklausomumo, rodo didelę pažangą. Buvęs Seimo pirmininkas išreiškė įsitikinimą, kad STT ir prokuratūra imdamiesi tokių veiksmų, kaip kratos pas Seimo narius, jau turi surinkusi rimtų duomenų, kurie verčia atlikti patikrinimus. „Manau, nėra tokių prokurorų ir STT darbuotojų, kurie taip lengva ranka galėtų staiga ryte pasibelsti duris, padaryti kratą pas Seimo narį ir tuo viskas pasibaigtų. Aš manau, kad yra kažkokie tikrai rimti duomenys, kuriuos jie turėjo patikrinti,“ – apibendrino Artūras Paulauskas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.