Vien sausį prašymus nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje pateikus apie 21 proc. sistemos dalyvių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad tikėtina, jog iš sistemos atsiimant visas įmokėtas įmokas bei investicinę grąžą gali pasitraukti daugiau žmonių nei prognozuota.
Tačiau ji pabrėžia, kad tai nereikštų pensijų kaupimo fondų griūties.
„Šiaip prognozė buvo apie 40 proc. kaupiančiųjų pasitrauks iš sistemos per tuos metus ir sunku dabar pasakyti, ar bus daugiau, tikėtina, bet natūralu, kad per pirmą ketvirtį traukiasi tie, kurie jau buvo tikrai apsisprendę ir laukia, jie tiesiog priims sprendimą ir nebekaups toliau“, – sakė Jūratė Zailskienė.
„Dalis žmonių net ir nutraukę kaupimą, jie svarsto, o gal vis tiktai vėliau dar ir pradėsiu kaupti“, – pridūrė ji.
Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti dalį arba visas lėšas, visiems per pirmąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendusiems gyventojams lėšos bus pervestos balandį.
Pokyčiai pensijų fondų ateityje
Ministrės teigimu, pasitraukus daliai kaupiančiųjų, pensijų kaupimo fondų tai stipriai nepaveiks, nes didžioji dalis sistemos dalyvių toliau joje liks.
„Kad tikrai viskas čia pensijų fondams bus blogai, taip tikrai nesakyčiau, todėl, kad dalis žmonių, kurie pasiima 25 proc., kada iki pensijos lieka nedaug laiko arba jie tiesiog pasinaudoja tomis lankstesnėmis galimybėmis, rodo, kad vis tiktai lieka sistemoje“, – sakė J. Zailskienė.
Sausio mėnesį prašymus nutraukti kaupimą ir pasitraukti iš sistemos pateikė apie 21 proc. kaupiančiųjų – gauta daugiau nei 300 tūkst. prašymų, tuo metu keturi iš penkių fondų dalyvių ir toliau buvo nusprendę likti sistemoje.
„Skaičiai nestebina dėl to, kad mes visą laiką sakome, žiūrėkime į Estiją, kuri panašią reformą atliko prieš keletą metų, ir tenai skaičiai per pirmą nutraukimo lango etapą irgi buvo apie 20 proc.
Tai sakyčiau, lietuviai ganėtinai panašius skaičius demonstruoja“, – teigė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.
V. Rūko teigimu, sausio mėnesio duomenys buvo skelbti, nes buvo „didelis poreikis“, o naujausios informacijos apie norinčių pasitraukti iš kaupimo skaičių asociacija neturi.
„Kaip čia liko pora savaičių iki ketvirčio pabaigos, tai labai netrukus sužinosime ne tik preliminarius skaičius, o ir oficialius skaičius. Tai pora savaičių luktelkime“, – teigė jis.
Pasak LIPFA vadovo, kiekvieną savaitę prašymų skaičius pasitraukti atsiimant visas lėšas „gerokai“ mažėjo.
„Pats intensyvumo etapas, jisai buvo pirmosiomis dienomis, pirmosiomis savaitėmis, o paskui jis tolygiai mažėjo ir slūgo (…). Tai kol kas skaičiai yra pakankamai nuosaikūs ir tai, ko galima buvo tikėtis“, – sakė jis.
Pasitikėjimas sistema ir lankstumas
Tuo metu ministrė tikino, kad gyventojams nėra reikalo nepasitikėti antros pakopos pensijų kaupimo sistema, nes nuo šių metų jai suteikus laisvesnes sąlygas, gyventojai lanksčiau gali priiminėti sprendimus.
„Sakyti, kad čia griaunama sistema, nes valstybė pagrindinę sistemą puoselėja, ji jau greitai veiks 100 metų ir žinome, kad tai yra mūsų pareiga pasirūpinti žmonėmis. Antroji pensijų pakopa, tai yra savanoriškas žmonių kaupimas ir tai jau yra ir fondų atsakomybė, ir prievarta mes antros pensijų pakopos tikrai daryti nenorime“, – aiškino J. Zailskienė.
„Dabar padarytas labai subalansuotas variantas ir belieka tik fondams irgi su sveiku požiūriu ir geru aptarnavimu bendrauti su žmonėmis“, – pridūrė ji.
Pasak V. Rūko, nepriklausomai nuo to, kiek kaupiančiųjų nuspręs pasitraukti per dvejų metų pereinamąjį langą, likusiems dalyviams sąlygos kaupti nepasikeis.
„Sąlygos kaupimo liekantiems kaupti nesikeičia, mokesčiai reguliuojami įstatymų ir yra apriboti ir tai nepriklausys nuo to, ar bus pusantro milijono kaupiančiųjų, ar vienas, ar pusė. Kaupimas koks buvo, toks ir bus“, – teigė jis.
Išsamesni pasitraukimo duomenys ir nauja tvarka
Iki kovo pradžios jau 49,3 tūkst. žmonių pasitraukė iš sistemos arba atsiėmė 25 proc. lėšų – tai sudaro apie 3,5 proc. visų maždaug 1,4 mln. antros pakopos sistemos dalyvių, o jiems lėšos išmokamos per 30 dienų.
Dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo pasitraukė 8,1 tūkst. sistemos dalyvių, o 25 tūkst. žmonių išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto. Be to, galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensijos, kai sukauptas turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 16,2 tūkst. žmonių.
Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Prognozuota, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.