„Kai kalbu visuomenėje apie nutukimą, du trečdaliai žmonių užsiklijuoja lengvą šypsenėlę: tai nėra bėda, tiesiog reikia mažiau valgyti, daugiau judėti ir tiek“, – atsainų visuomenės požiūrį į nutukimą pateikia dietologė Edita Gavelienė. Tuo metu nutukimo statistika Lietuvoje verčia imtis griežtų priemonių: „Jeigu šiandien nesugebėsime pakeisti šių tendencijų, rizikuojame turėti kartą, kuri sirgs daugiau ir gyvens trumpiau nei jų tėvai.“
Vaikų nutukimas šiandien reiškia rytojaus lėtinių ligų bangą
Pasaulinės nutukimo dienos proga Seime organizuota konferencija „Nutukimas – auganti visuomenės sveikatos našta: kokių sisteminių sprendimų reikia šiandien?“. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, faktai nedžiugina: šiuo metu daugiau nei pusė Lietuvos suaugusiųjų turi antsvorio, apie penktadalį – serga nutukimu. Vaikų ir paauglių populiacijoje antsvoris ar nutukimas nustatomas maždaug kas penktam.
„Tai jau ne tik statistika, bet rimtas signalas apie mūsų visuomenės sveikatos ateitį. Vaikų nutukimas šiandien reiškia rytojaus lėtinių ligų bangą: daugiau antrojo tipo cukrinio diabeto, daugiau širdies ir kraujagyslių ligų, kitų sveikatos problemų jauname amžiuje“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas ir pabrėžė, kad vaikų nutukimas yra ne tik šeimos, bet ir visos valstybės problema.
„Jeigu šiandien nesugebėsime pakeisti šių tendencijų, rizikuojame turėti kartą, kuri sirgs daugiau ir gyvens trumpiau nei jų tėvai“, – dėstė Seimo narys.
Gresia nesveiko maisto ribojimai?
Pasak jo, reikėtų imtis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų nutukimo prevencijai: nesveiko maisto prieinamumo ribojimo, saldžiųjų gėrimų apmokestinimo, sveiko maisto prieinamumo didinimo, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtros, sveikos gyvensenos įpročių diegimo nuo vaikystės.
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, profesorius Rimantas Stukas teigia, kad mūsų žmonių sąmoningumas renkantis maistą dar nėra aukštas.
„Kaip rodo tyrimai, tik maždaug 20 proc. gyventojų pirkdami maistą pagalvoja apie savo sveikatą. Pagrindiniai kriterijai: maisto skonis ir kaina“, – sako profesorius ir mano, kad reikėtų keisti tikslinę atsakingų institucijų komunikaciją, nes efektas kol kas menkas.
Pasak prof. R. Stuko, lietuviai vis dar per daug vartoja riebaus maisto, druskos ir cukraus, o daržovių valgo per mažai. Fizinis aktyvumas visuomenėje taip pat nepakankamas.
Vaikai nespėja mokykloje papietauti
Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė savo praktikoje pastebi daug sisteminių klaidų, kurios prisideda prie vaikų antsvorio ir nutukimo.
„Mes turime gerą reglamentą, kokį maistą vaikai turėtų gauti mokyklose, bet nėra galimybių jį įgyvendinti. Vaikai mokykloje dažniausiai neturi laiko pavalgyti pietų. Pertrauka per trumpa ir dažnas vaikas nespėja sulaukti valgyklos eilėje. Pavyzdžiui, mokykloje apie 800 vaikų, o ilgoji pertrauka – 30 minučių. Nežinau, kokio dydžio turi būti valgyklos pajėgumai, kad aptarnautų tokį skaičių mokinių.
Antras dalykas – ne visos maistą gaminančios įmonės teikia prioritetą maisto skoniui ir išvaizdai.
Kita problema – nespėję pavalgyti vaikai pirmą normalų maistą gauna ketvirtą, penktą valandą vakaro, nes pusryčių namie nevalgo“, – sistemos bėdas dėsto gydytoja.
Medikė paminėjo ir su nutukimu glaudžiai susijusią emocinę vaikų sveikatą.
„Ne visada aiški priežastis: ar vaikas dėl psichologinių problemų mokykloje užsidaro namuose ir užkandžiauja, ar jis vengia bendrauti jau dėl to, kad turi antsvorio, dėl kurio patiria patyčias“, – sako vaikų gydytoja.
Nutukimas yra daugiau nei 300 kitų ligų rizikos veiksnys
Kita Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė prabilo apie nutukimu sergančių žmonių emocinę sveikatą ir visuomenės požiūrį.
„Su nutukimu sergančiaisiais dirbu ne vieną dešimtmetį ir kai kalbu visuomenėje apie nutukimą, du trečdaliai žmonių užsiklijuoja lengvą šypsenėlę: tai nėra bėda, tiesiog reikia mažiau valgyti, daugiau judėti ir tiek.
Tai liūdina, nes išsivystęs pasaulis jau seniai suprato, kad tai nėra taip paprasta. Nutukimas yra lėtinė liga. Liga, kuri yra linkusi atsinaujinti. Jai būdingas perteklinis, nenormalus riebalų kaupimasis kūne. Tai yra riebalinio audinio išvešėjimas ten, kur jo neturi būti.
Jau daug sykių minėjome, kad nutukimas didina daugelio kitų ligų riziką ir priešlaikinį mirtingumą. Nutukimas yra daugiau nei 300 kitų ligų rizikos veiksnys“, – pasakojo dietologė E. Gavelienė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.