Pastaraisiais metais sparčiai populiarėja valgymas tik tam tikru laiku – viena iš protarpinio badavimo formų. Mokslininkai vis dažniau tiria, kaip toks mitybos modelis veikia įvairius sveikatos aspektus.
Ankstesni tyrimai rodo, kad valgymas tik tam tikru metu gali padėti mažinti kūno svorį ir riebalų kiekį, gerinti gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, kraujospūdį bei jautrumą insulinui. Taip pat nustatyta, kad jis gali būti siejamas su geresne smegenų, medžiagų apykaitos ir širdies sveikata.
Naujas tyrimas atskleidžia, kad svarbu ne tik, kiek laiko nevalgoma, bet ir kada nevalgoma bei kiek valandų trunka valgymo „langas“, jei siekiama naudos medžiagų apykaitai.
Valgymo langas – tai paros laiko tarpas, per kurį žmogus leidžia sau valgyti, kai laikosi protarpinio badavimo principų.
Valgymo laikas
Šiame tyrime mokslininkai išanalizavo ankstesnio tyrimo duomenis, apėmusius daugiau nei 2 200 dalyvių.
Dalyviai buvo suskirstyti pagal tai, kuriuo paros metu jie valgė – anksti, dienos viduryje, vėlai ar pagal asmeninį pasirinkimą – bei pagal valgymo lango trukmę: trumpesnę nei 8 valandos, ilgesnę nei 8 valandas arba lygiai 8 valandas.
Pasak tyrimo bendraautoriaus ir Taivano nacionalinio universiteto Visuomenės sveikatos koledžo Epidemiologijos ir prevencinės medicinos instituto docento Ling-Wei Chen, toks badavimas sulaukė didelio susidomėjimo todėl, kad nereikalauja nei kalorijų skaičiavimo, nei griežtų maisto apribojimų, todėl daugeliui žmonių jį lengviau taikyti.
Tačiau, anot jo, ankstesniuose tyrimuose šis laiku apribotas valgymas buvo apibrėžiamas nevienodai, ypač kalbant apie valgymo laiką. Todėl šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti ne tik ar šis metodas veikia, bet ir kaip valgymo laikas bei trukmė lemia medžiagų apykaitos rodiklius.
Mokslininkas pabrėžė, kad nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos pasaulyje sparčiai plinta, o daugeliui žmonių nepavyksta praktikuoti ilgai trunkančio badavimo. Todėl būtina ieškoti paprastesnių, realiame gyvenime pritaikomų sprendimų. Tyrimai gali pasiūlyti prieinamesnių būdų gerinti medžiagų apykaitą.
Geriausi rezultatai – valgant anksčiau
Tyrimo pabaigoje nustatyta, kad dalyviai, valgę anksti ryte arba dienos viduryje, pasiekė geresnių rezultatų nei tie, kurie valgė vėlai vakare. Jiems sumažėjo:
- svoris;
- juosmens apimtis;
- gliukozės kiekis kraujyje nevalgius;
- jautrumas insulinui;
- riebalų kiekis;
- cholesterolio kiekis;
- kraujospūdis.
Pasak tyrėjų, maisto vartojimo perkėlimas į ankstyvesnę dienos dalį gali sustiprinti šios valgymo praktikos naudą, nes tuo metu organizmo medžiagų apykaitos procesai, pavyzdžiui, jautrumas insulinui, yra palankesni.
Taip pat nustatyta, kad vėlyvas valgymas kartu su ilgesniu valgymo langu buvo mažiausiai veiksmingas. Tai rodo, kad vien tik mitybos pavadinimas „riboto laiko valgymas“ negarantuoja naudos – svarbu, ar valgymas dera su cirkadiniu (biologiniu) organizmo ritmu.
Kaip pasirinkti tinkamą valgymo laiką?
Dietologai pataria pradėti ne nuo laikrodžio, o nuo savo natūralaus ritmo. Reikėtų stebėti alkio ir sotumo signalus, dienotvarkę, tai, kas organizmui atrodo tinkama ir patogu.
Moksliniai duomenys rodo, kad valgymo lango suderinimas su natūraliu cirkadiniu ritmu – t. y. valgymas anksčiau dienos metu – gali būti naudingesnis nei valgymas vakare. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į asmeninius rodiklius.
Dietologai taip pat pabrėžia, kad svarbiau pasirinkti nuoseklų ir įgyvendinamą valgymo langą – 8, 10 ar 12 valandų – nei aklai siekti tam tikro skaičiaus. Pastovumas padeda organizmui „žinoti“, kada tikėtis maisto, o tai palaiko medžiagų apykaitos reguliaciją.
Be to, svarbu nepamiršti miego, fizinio aktyvumo bei maisto kokybės. Nėra vieno „teisingo“ valgymo modelio, tinkančio visiems. Per didelis griežtumas ar stresas dėl mitybos gali būti žalingas. Valgymas tik tam tikru metu – tai ne mažesnis maisto kiekis, o bandymas derinti mitybą su organizmo vidiniu laikrodžiu ir palaikyti jo funkcijas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.