Lietuvos medikai aktyviai skatinami semtis žinių Ukrainos ligoninėse. Svarstoma keisti ir studijų programas, įtraukiant klinikinius įgūdžius, kaip gydyti karo traumas. Ukrainiečiai medikai ragina nepamiršti ir reikiamos infrastruktūros, kad būtų galima dirbti ir aidint pavojaus sirenoms. Tačiau Lietuvos ligoninėms pritaikyti kol kas rasta tik penktadalis reikalingų lėšų.
Ukrainos Mečnikovo ligoninėje gruodžio pradžioje nukritus raketai, buvo sužeista 40 žmonių, iš kurių trylikai nebuvo galimybių išgyventi. Kauno klinikose lankęsis šios ligoninės vadovas sako, kad dirbti karo sąlygomis išmokta per kraują.
Ukrainos pamokos: darbas fronto ligoninėse
„Kiekvieną dieną laikome egzaminą iš naujo – ar išgyvens civiliai ir kariai, ar ne“, – sako Dnipro Mečnikovo ligoninės generalinis direktorius Serhijus Ryženko.
Prasidėjus karui, 100 kilometrų atstumu nuo fronto linijos esančioje ligoninėje pacientų skaičius išaugo dvigubai – nuo 1000 iki 2000 per dieną, reanimacijos lovų prireikė 5 kartus daugiau – nuo 50 iki 250.
„Turi būti gerai suplanuota darbo eiga. Nuo greitosios pagalbos atvykimo, reanimacijos skyriaus pasirengimo. Visos komandos turi būti pasiruošusios, nes joms vienu metu reikia priimti nuo 50 iki 100 sunkiai sužalotų žmonių“, – teigia ligoninės direktorius.
Sužalojimai – ne tokie, prie kurių įpratę civiliai gydytojai. Tą liudija ir neseniai iš Ukrainos grįžusi Kauno klinikų medikė.
„Tos traumos, kurias patiria karo metu sužeistieji kariai, jos tikrai civiliniams gydytojams, dirbantiems Lietuvoje, yra nematytos, nepažįstamos, ir tikrai mes su tokiomis kasdien nesusiduriame. Atrodo, kartais iš žmogaus kūno pašalinta skeveldra yra visiškai nedidelė, bet jos sukelti sužalojimai yra masyvūs. Tai yra, ir pilvo ertmės sužalojimai, ir krūtinės sužalojimai“, – sako Kauno klinikų gydytoja Vilma Traškaitė-Juškevičienė.
Anot medikų, mokytis ir ypač gauti patirties realiai karo sąlygomis veikiančiose ligoninėse – būtinybė.
„Reikia išmokti priimti reikiamą sprendimą reikiamu laiku. Nes jeigu dabar civilinėje medicinoje atliekame chirurgiją nuo pradžios iki galo, net kartais iki rekonstrukcijos, tai čia reikia padaryti tik tą etapą, kuris išgelbėja gyvybę ir ties tuo dažnai operaciją pabaigti, ir imti kitą pacientą, kuriam yra poreikis išgelbėti gyvybę“, – aiškina Kauno klinikų direktorius medicinai ir saugai Kęstutis Stašaitis.
Studijų programų korekcijos ir finansavimo iššūkiai
Ministerija su universitetais jau tariasi, kad būtų koreguojamos medicinos studijos ar rengiami podiplominių studijų kursai, kuriuose medikai įgytų reikiamų žinių dirbti karo sąlygomis. Didesnis galvosūkis – rezervas.
„Jeigu nori turėti sandėliuką papildomų medžiagų, jį reikia užpildyti, ir tam reikia pinigų“, – teigia sveikatos viceministras Skirmantas Krunkaitis.
Pinigų trūksta ir infrastruktūrai, kad esant ekstremaliajai situacijai, ligoninės galėtų saugiai ir autonomiškai veikti po žeme. Tam reikėtų 350 milijonų eurų.
„Turime vieną gerą penktadalį resurso tiek, kiek mums reikėtų bendrai paruošti tik infrastruktūrą“, – priduria S. Krunkaitis.
Kad būtų galima dirbti po žeme, reikėtų tvarkyti ligoninių rūsius, juose įvesti inžinerines komunikacijas, pasirūpinti, kad būtų ne tik vanduo ar elektra, bet ir medicininė įranga.
„Sakė, kad ligoninės prieš tai turėjo 50 intensyviosios terapijos lovų, dabar turi 250 intensyviosios terapijos lovų. Mes, palyginimui, turime apie 90 intensyviosios terapijos lovų, tai išsiplėsti aparatūrą iki 250, tai tokio rezervo mes staiga negalėtume iškart vieną dieną paimti ir sudvigubinti, bet yra planas, kaip perskirstyti galbūt resursus“, – sako K. Stašaitis.
Iš maždaug 60 Lietuvoje esančių stacionarių gydymo įstaigų, karo atveju atraminėmis ligoninėmis, teikiančiomis paslaugas, taptų 23.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.