Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) žengia ryškų žingsnį į priekį – plečia branduolinės medicinos tyrimų sritį. Į Branduolinės medicinos tyrimų centrą Lietuvoje atvykę pasaulinio lygio ekspertai, prof. dr. Albert D. Windhorstas ir assoc. prof. dr. Verena Pichler, padeda plėsti lietuvių kompetencijas ir galimybes šioje srityje, skelbia LSMU.
Ekspertų vizitas žymi strateginį etapą, kuriant savarankišką pozitronų emisijos tomografijos (PET) vaizdinimo ekosistemą šalyje. Tai vienas iš naujausių diagnostikos metodų, kai, fiksuojant radioaktyvių medžiagų susikaupimą, paciento organizme galima įvertinti funkcinius vidaus organų pakitimus.
Mokslininkų žinutė visuomenei: radiologiniai tyrimai saugūs
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad radioaktyvūs diagnostiniai preparatai – pavojingi. Ekspertai sako, kad šie nuogąstavimai – be pagrindo.
„Žmonių nerimas suprantamas, vis dėlto medicinoje naudojami radioaktyvių medžiagų kiekiai – itin maži ir visiškai saugūs. Kai kuriais atvejais net kompiuterinė tomografija suteikia didesnę spinduliuotės dozę nei PET tyrimas“, – šypsodamasis pastebėjo prof. A. D. Windhorstas.
„Šimtai tūkstančių pacientų pasaulyje gauna radiofarmacinių preparatų ir nepajunta jokio neigiamo poveikio. Tai mažiau invazinis, labai tikslus metodas“, – papildė prof. V. Pichler.
Doktorantų karta – branduolinės medicinos ateitis Lietuvoje
Abu mokslininkai sutaria – Lietuva turi milžinišką potencialą.
Assoc. prof. V. Pichler vertinimu, branduolinės medicinos mokslo sritis Lietuvoje dar jauna, bet joje šiuo metu dirbantys doktorantai – itin motyvuoti ir atsakingi.
„Jie ne tik mokosi – jie realiai gamina preparatus pacientams. Tai – neįkainojama patirtis“, – pabrėžė ekspertė.
Užsienio specialistų teigimu, naujos radiofarmacinių preparatų gamybos perspektyvos atveria galimybių pacientams anksčiau diagnozuoti onkologines ir neurodegeneracines ligas, tiksliau parinkti individualizuotą gydymą ir atlikti mažiau invazinius tyrimus.
Valstybei šis žingsnis reiškia savarankiškos PET diagnostikos infrastruktūros kūrimą, mažesnę priklausomybę nuo kitų šalių tiekimo ir stiprėjančią nacionalinę mokslo bei inovacijų ekosistemą.
Doktorantės Agnės Lisauskaitės teigimu, dirbdama šioje infrastruktūroje ji kasdien mato, kaip teorinės žinios virsta realiais eksperimentais, o laboratorijoje gimę sprendimai gali tapti technologijomis, kurios ateityje padės pacientams.
„Kiekvienas atliktas bandymas, kiekviena patobulinta metodika ar išanalizuotas tyrimo rezultatas tampa ne tik mano asmeninės mokslinės brandos dalimi, bet ir indėliu į platesnę Lietuvos radiochemijos ir branduolinės medicinos bendruomenę. Todėl doktorantūra man – galimybė realiai prisidėti prie naujų radiofarmacinių preparatų kūrimo, stiprinti šalies mokslinį potencialą ir parodyti, kad Lietuvoje galime vykdyti aukščiausio lygio, klinikines perspektyvas atveriančius tyrimus“, – kalbėjo doktorantė.
Doktorantė Eglė Balčiūnaitytė papildo: radiochemijos laboratorija yra vieta, kur kasdien mokomasi ne tik taikyti sudėtingas technologijas, bet ir kurti naujas idėjas, kurios galėtų prisidėti prie ateities diagnostikos metodų.
„Kiekvienas eksperimentas – tai mažas žingsnis į ateitį, kurioje diagnostika bus greitesnė ir tikslesnė. Mane žavi mintis, kad šiame procese jungiasi ne tik mokslo žinios, bet ir žmonių viltis. Tai suteikia tikslą ir prasmę – jausti, kad mūsų pastangos padės žmonėms, galbūt – net gelbės gyvybes“, – pabrėžė jaunoji tyrėja.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.