„Pakeis asmenybę, sukels asmenybės skilimą, šizofreniją“, – apie hipnoterapiją galima išgirsti įvairių teiginių. Nusprendėme pasigilinti, ar jie – tik nepagrįsti mitai ir kokį poveikį išties turi hipnoterapija.
„Hipnozė“ – terminas, kilęs nuo graikiško žodžio „hypno“, kuris reiškia miegą. Specialistai sako, kad nors hipnozė ir hipnoterapija nėra tas pats, šios sąvokos labai susijusios. Hipnozė – įrankis, kurį pasitelkiant atliekama hipnoterapija.
Ar per hipnoterapiją užmiegama?
Psichologė, hipnoterapijos praktikė Deina Uzdraitė sako, kad terapijos metu pacientas neužmiega ir išlieka sąmoningas.
„Mes tos būsenos kaip miego netraktuojame. Bet jeigu žiūrėtume pagal tai, ką rodo neuromokslas, terapijos metu yra pakitusi smegenų būsena. Tai reiškia, kad mes terapijos metu pasiekiame gilų atsipalaidavimą – teta smegenų bangas. Miego būsena yra dar gilesnė ir mes miegodami nesame tokie sąmoningi“, – sako psichologė D. Uzdraitė.
Kaip atrodo hipnoterapijos seansai?
Psichologė pabrėžia, jog pirma yra susipažįstama su žmogumi, jo sveikatos istorija, tad pirma sesija primena psichoterapijos seansą. Anot jos, labai svarbu išsiaiškinti, ar žmogui yra diagnozuotos psichikos ligos.
„Yra atvejų, kada geriau netaikyti hipnoterapijos. Ypač su psichoziniais sutrikimais, šizofrenija ar epilepsija, kur tikrai žinome, kad galime iškelti (prisiminimus), tai tokiais atvejais reikia labai atsargiai ir geriau netaikyti. Arba jeigu žmonės turi stiprius tapatybės susiskaldymus, tai pamatymai gali pakenkti. Reikia labai žinoti, kada galima taikyti ir kada – ne“, – sako ji.
„Su žmogumi dažniausiai susitikę pirmąją sesiją, apsitariame, koks yra jo hipnoterapijos tikslas, su kuo ateina ir kokia yra problema, kurią spręsime. Dažniausiai jau pačiai hipnoterapijai susitinkame antrąjį kartą, jau po mūsų įvadinio pokalbio. Antra sesija vyksta, kaip aš žmonėms sakau, kaip įprasto psichoterapinio konsultavimo metu, sėdime su žmogumi vienas priešais kitą ir tam tikromis įtaigomis ir žodžiais žmogus įvedamas į gilų atsipalaidavimą.
Po to jau keliaujame, jeigu yra kažkokia problema, į terapinį procesą, tos problemos užčiuopimą, sprendimą. Ir dažniausiai mes su žmogumi kalbame to proceso metu. Tai reiškia, kad nėra taip, kad žmogus užmiega ir nieko neatsimena. Jeigu žmogus nepatogiai jaučiasi ar kažko nesupranta, ar kyla kažkokių klausimų, tai mes proceso metu komunikuojame ir apie tai kalbame“, – pasakoja psichologė.
Ji taip pat pabrėžia, jog terapijos seansas sustabdomas, jei žmogus ima jaustis nepatogiai.
Ar specialistas gali pakeisti žmogaus mąstymą, asmenybę?
„Gali pakeisti mąstymą, asmenybę“ – vieni dažnesnių teiginių, girdimų kalbant apie hipnoterapiją. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, gydytojas-psichiatras Arūnas Germanavičius sako, kad hipnoterapija apipinta mistiniais pasakojimais, kurie dažnai nėra pagrįsti.
Skepticizmas, kritika pastaruoju metu labai eskaluoja šitas temas, kuria mitus, kad pakeis asmenybę, kad gali sukelti vos ne asmenybės skilimą, šizofreniją. Tai tokie dalykai yra visiškai nepagrįsti“, – sako A. Germanavičius.
Visgi, psichiatras įspėja, jog istorijoje yra buvę atvejų, kada ši terapija buvo naudota neetiškai ir pasitelkus „kodavimo“ metodą, pacientai būdavo gąsdinami net mirtimi.
„Žinoma, įtaigos metodai turi savyje tą išorės poveikio komponentą, žmogus turi būti atviras ir pasitikėti tuo specialistu, todėl, kad kartais, na, dėmesys yra nukreipiamas į konkrečius dalykus. Įtaigos būdai yra paremti metodais, kurie anksčiau vadinti kodavimu. Tačiau kodavimo metodai buvo taikomi ne visai etiškai, kadangi dalis žmonių tiesiog būdavo gąsdinami, kad po šitos įtaigos seanso ar hipnoterapijos seanso, jeigu žmogus pradės vėl vartoti, pavyzdžiui, alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, tai jis numirs. Tai baime pagrįsti įtaigos metodai yra laikomi neetiškais ir pacientas yra stipriai gąsdinamas tokiu būdu. Kai kuriems žmonėms šitie įtaigos metodai veikdavo, nes žmonės tikėdavo tais autoritetais ir bijodavo šitos įtaigos”, – pasakoja A. Germanavičius.
Kodėl žmonės kreipiasi į hipnoterapeutą?
Specialistai sako, jog į hipnoterapeutą žmonės kreipiasi dėl įvairių priežasčių – nuo fobijų, baimių iki nerimo ar lėtinio skausmo valdymo.
Klinikinės psichologės, klinikinės hipnoterapeutės Vilmos Petrikienės teigimu, hipnoterapija taikoma nerimo sutrikimus, depresiją turintiems žmonėms. Ji pasakoja, jog hipnozės metu žmogus prisimena įvykius, kurie yra giliai užblokuoti atmintyje, ir gali padėti naikinti ribojančius įsitikinimus.
„Žinoma, būna fiziologinių įvairių negalavimų priežasčių. Tačiau, kaip pasakytų žymus traumos tyrinėtojas, psichiatras-psichoterapeutas Besselis Van der Kolkas, „kūnas mena viską“. Klausa yra vienas anksčiausiai išsivystančių pojūčių. Tad dar būdamas įsčiose žmogus pradeda kaupti įvairius patyrimus, įvidina girdimus dalykus. Gerai, jeigu kūdikis lauktas, mylimas, juo džiaugiamasi. Bet jeigu moteris laukiasi kriziniu laikotarpiu, ypač sudėtingomis gyvenimo sąlygomis, toks vaikas į šį pasaulį atkeliauja su įsitikinimu, kad „jis yra klaida“, kad „jo čia neturėtų būti“ ir pan. Toks žmogus nuo ankstyvos vaikystės gyvena kankinamas nerimo, depresijos, noro viską užbaigti, nebūti. Tokių minčių turinčiam žmogui savijauta gali ypač pablogėti susilaukus savo vaiko. Hipnoterapijos metu žmogus turi galimybę sužinoti, apie ką yra jo nerimas, depresija“, – sako psichologė.
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius A. Germanavičius papildo psichologę sakydamas, jog moksliniai tyrimai leidžia matyti hipnoterapijos naudą anestezijoje ir netgi gimdymo metu.
„Terapiją galima taikyti anestezijoje prieš operaciją tam, kad būtų sumažinamas žmonių nerimas, būtų mažiau įtampos. Ji gali būti taikoma apskritai visoje skausmo medicinoje. Gali būti taikoma odontologinių procedūrų metu, kai pacientai labai bijo galimo skausmo. Terapija tinkama ir vaikams. Studijos rodo, kad terapija gali būti naudojama ir funkcinių sutrikimų metu, kai yra, pavyzdžiui, virškinamojo trakto sutrikimų, bronchinė astma ar panašių į astmą būklių, kai spazmuoja kvėpavimo takai. Taikoma galvos skausmo atvejais. Nemažai studijų atlikta ir su nėščiosiomis ruošiant jas gimdymui. Daug mažiau skausmo jaučiama, mažiau tikėtinų plyšimų gimdymo metu, nes po terapijos gimdymo veikla yra labiau koordinuota, gimdyvės labiau pasitiki specialistais, kurie padeda gimdymo metu“, – teigia A. Germanavičius.
Šalutinis poveikis
Ši terapija gali turėti ir šalutinį poveikį, kai stiprių traumų praeityje patyrę žmonės terapijos metu prisimena šias patirtis. Bet, specialistų teigimu, šis šalutinis poveikis yra valdomas.
„Kartais sunkių traumų gyvenime patyrę pacientai valdomos hipnozės metu gali prisiminti tas traumas. Jeigu buvo kažkoks fizinis užpuolimas arba seksualinė trauma, kuri buvo giliai išstumta, apie kurią žmogus jau nebegalvojo kuris laikas, tai terapijos metu ji gali būti netikėtai suaktyvinta ir žmogui sukelti labai stiprų nerimą, diskomfortą ir netgi nutraukti terapiją.
Gali būti žmonėms, kurie buvo priklausomi ir turėjo priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų arba nuo narkotikų, terapijos metu ta problema irgi gali kažkiek aktyvuotis ir žmogus gali prisiminti tas būsenas, kurių metu jiems buvo atsiradęs labai stiprus noras vartoti psichotropines medžiagas. Bet šie šalutiniai reiškiniai yra valdomi ir kitokių rimtesnių šalutinių reiškinių nėra. Žinoma, tos potrauminio streso reakcijos kartais gali būti labai stiprios: verksmas, klyksmas. Žmogui, kuris yra patyręs kažkokį seksualinį smurtą ar karo sužalojimų, matė žuvusius žmones, gali būti, kad potrauminis stresas tuo metu aktyvuosis. Bet visų tų šalutinių reiškinių galima išvengti“, – sako psichiatras.
Hipnoterapijos mokslinis pagrįstumas
Klausimas, ar ši terapija pagrįsta mokslu, ganėtinai skaldantis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, jog terapijos nauda nėra iki galo moksliškai pagrįsta, bet psichologai ir psichiatrai su tuo nesutinka.
Visgi, SAM hipnoterapijos į rekomenduojamą psichikos sutrikimų gydymo sąrašą neįtraukė.
„Hipnoterapija kaip savarankiškas metodas psichikos ligų gydyme nėra iki galo stipriai moksliškai pagrįsta: (pvz., rūkymo nutraukimas, depresija) įrodymai yra mišrūs arba nepakankami, todėl hipnoterapija dažnai rekomenduojama kaip pagalbinė priemonė kartu su kitais, įrodymais pagrįstais gydymo būdais“, – sako SAM atstovė Nerija Kaulakienė.
Klinikinė psichologė V. Petrikienė sako, jog mokslinis terapijos pagrįstumas peržiūrimas kasmet.
„Hipnoterapija yra viena seniausių psichoterapijos krypčių Vakarų kultūroje. Tad, kaip ir kitų psichoterapijos metodų, taip ir hipnoterapijos mokslinio pagrįstumo klausimas nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas“, – sako ji.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.