Venecijos komisija neseniai pateikė nuomonę dėl valdančiųjų ketinimų palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą ir dėl priimto sprendimo, įšaldančio LRT biudžetą trejiems metams.
Venecijos komisija, arba Europos komisija „Demokratija per teisę“, yra Europos Tarybos patariamasis organas, kurį sudaro nepriklausomi konstitucinės teisės ekspertai iš kiekvienos šalies. Nors tai nėra Europos Sąjungos sąrangos dalis, įvairios Europos Sąjungos institucijos atsižvelgia į Venecijos komisijos nuomonę, nes dažnai tai būna pats objektyviausias nepolitinis ekspertinis teisėkūros vertinimas, pagrįstas argumentais.
Finansavimo pokyčiai didina LRT pažeidžiamumą
Remiantis Venecijos komisijos nuomone, sprendimas dėl LRT biudžeto įšaldymo kelia abejonių dėl suderinamumo su gerąja Europos praktika ir demokratišku įstatymų leidybos procesu. Pasiūlymas dėl biudžeto įšaldymo atsirado likus dviem savaitėms iki įstatymo priėmimo, be jokio konkretesnio paaiškinimo ir poveikio LRT vertinimo, ir įsigaliojo iškart nuo 2026 metų pradžios.
Šiuo atveju kalbama apie Seimo sprendimą trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą ties 2025 metų lygiu, o vėliau finansavimą mažinti nuo 1 proc. GPM iki 0,75 proc. ir nuo 1,3 proc. akcizo pajamų iki 0,8 proc.
Venecijos komisija pasirėmė Europos transliuotojų sąjungos (EBU) duomenimis, kad, pavyzdžiui, 2024 metais visuomeninės žiniasklaidos finansavimas Lietuvoje sudarė 0,09 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kai EBU vidurkis sudaro 0,14 proc. Tai reiškia, kad Europos kontekste Lietuvos visuomeninė žiniasklaida remiama kur kas menkiau.
Komisijos manymu, sprendimas įšaldyti biudžetą trejiems metams ir sumažinti finansavimą ateityje buvo priimtas be poveikio vertinimo, be prasmingų konsultacijų ir neužtikrinus pereinamojo laikotarpio, kad būtų bent šioks toks prognozuojamumas. Šie pasiūlymai buvo paviešinti likus dviem savaitėms iki jų priėmimo ir įsigaliojo iškart nuo naujų metų.
„Finansavimo apribojimai negali būti vertinami izoliuotai nuo pasiūlytų valdysenos pakeitimų, kurie aptariami žemiau, nes finansinis spaudimas ir silpnesni saugikliai nuo atleidimo, vertinant bendrai, padidina LRT pažeidžiamumą politinei įtakai“, – rašo Venecijos komisija.
Generalinio direktoriaus atleidimas ir LRT tarybos nepriklausomumas
Bandymui palengvinti generalinio direktoriaus atleidimą buvo pasitelktos skubos procedūros parlamente. Venecijos komisijos nuomone, tai neatitinka reikalavimo, kad teisėkūros procesas būtų efektyvus, skaidrus, įtraukiantis, demokratiškas ir kad pagrindinės reformos neturėtų būti tvirtinamos skubos tvarka.
Venecijos komisija pasisakė ir dėl turinio, nurodydama, kad 2/3 balsų reikalavimo atsisakymas atleidžiant LRT generalinį direktorių prieš terminą sukurtų rizikas dėl politiškai motyvuoto atleidimo.
„Reikšmingas kartelės sumažinimas generalinio direktoriaus atleidimui nepasibaigus jo kadencijai reikštų padidėjusį generalinio direktoriaus jautrumą politiniam spaudimui ir turėtų atgrasomąjį poveikį vykdant jo/jos funkcijas. Generalinis direktorius, kurį būtų galima atleisti paprasta tarybos balsų dauguma, jaustųsi įpareigotas klausyti tiesioginių nurodymų ar instrukcijų iš tų, kas geba suformuoti daugumą, ir visais atvejais patirtų nuolatinį spaudimą vengti redakcinių bei vadybinių sprendimų, kurie tai daugumai nepatiktų“, – teigiama Venecijos komisijos nuomonėje.
Dėl atviro arba slapto balsavimo Venecijos komisija pasisakė, jog pagrindinis apsaugos nuo neteisėto atleidimo principas glūdi ne atvirame ar slaptame balsavime, bet kai įvertinama visa visuma: jei egzistuoja konkrečiai apibrėžti atleidimo pagrindai, aukšta kartelė ir efektyvūs procedūriniai saugikliai.
Pavyzdžiui, Venecijos komisija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos įstatymai negarantuoja, jog LRT tarybos nariai išties veikia nepriklausomai nuo juos delegavusių institucijų ar organizacijų norų, o šioms institucijoms ar organizacijoms nedraudžiama teikti instrukcijų savo deleguotiems atstovams. Be to, galimybė tarybos nariui būti paskirtam antrai kadencijai nuo tos pačios institucijos kuria iniciatyvą išlaikyti gerą santykį su skiriančiąja institucija.
Venecijos komisijos nuomone, netinkamas generalinio direktoriaus funkcijų vykdymas, kaip atleidimo nepasibaigus kadencijai pagrindas, nėra pakankamai apibrėžtas, o siūlymas atleisti generalinį direktorių, jeigu LRT taryba nepatvirtina jo metinės veiklos ataskaitos, kelia rizikų, jog LRT vadovas bus atleistas dėl nesutarimų, kaip turi veikti redakcija.
Negana to, Venecijos komisija kritiškai įvertino, jog valdančiųjų pakeitimai dėl paprastesnio atleidimo turėjo įsigalioti pareigas einančiam generaliniam direktoriui.
„Paėmus viską kartu, finansavimo apribojimai ir pasiūlyti valdymo pakeitimai gali suformuoti sąlygas, kurios padidintų pažeidžiamumą politiniam spaudimui ir savicenzūrą nei kad sustiprintų atskaitomybę“, – rašo Venecijos komisija.
Venecijos komisijos rekomendacijos Seimui
Komisija pateikė keletą svarbių rekomendacijų:
- Atlikti kruopščią analizę ir poveikio vertinimą bei konsultuotis su nacionalinio lygmens suinteresuotomis pusėmis dėl tolesnio įstatymo leidybos proceso.
- Pataisyti LRT įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, susijusią su finansavimu, taip, kad sprendimas būtų priimtas atlikus išsamų vertinimą ir glaudžiai konsultuojantis su LRT bei kitomis susijusiomis pusėmis, įvertinus, ar dabartinis finansavimo modelis yra adekvatus, kad leistų LRT veiksmingai įgyvendinti viešąsias funkcijas.
- Išsaugoti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimą atleidžiant generalinį direktorių ir apsvarstyti mechanizmą, kuris veiksmingai leistų išvengti aklavietės.
- Numatyti papildomas nepriklausomumo garantijas: 1) papildyti įstatymą aiškia garantija, kad LRT tarybos nariai būtų išties nepriklausomi, uždraudžiant juos delegavusioms institucijoms duoti jiems nurodymus bei užtikrinant procedūrinę apsaugą prieš politiškai motyvuotus atleidimus – įskaitant aiškiai apibrėžtus ir objektyvius atleidimo iš pareigų kriterijus, reikalavimą motyvuoti savo sprendimus ir efektyvios teisinės peržiūros galimybę; 2) jeigu būtų pritarta slaptam balsavimui, jis turėtų būti įtvirtinamas kartu su aukščiau paminėtais saugikliais, o tarybos posėdžio protokolas turėtų būti pateiktas generaliniam direktoriui.
- Įtvirtinti aiškius ir objektyvius kriterijus LRT generalinio direktoriaus atleidimui nepasibaigus kadencijai, kad atleidimas prieš kadencijos pabaigą būtų taikomas tik išimtiniais atvejais, užtikrinant, jog sprendimas būtų tinkamai motyvuotas ir veiktų veiksminga teisminė peržiūra. Panaikinti metinės veiklos ataskaitos nepatvirtinimą kaip generalinio direktoriaus atleidimo pagrindą nepasibaigus kadencijai.
- Užtikrinti, kad peržiūrėtos atleidimo procedūros galiotų generaliniams direktoriams, paskirtiems po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, taip išvengiant regimybės, jog įstatymo pataisos priimamos konkrečiam asmeniui.
Naujų įstatymo pataisų vertinimas ir politinės aklavietės
Valdančiųjų socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlyti pakeitimai, kuriuos vertino Venecijos komisija, šiuo metu yra įstrigę Seime, nes opozicija pritaikė filibusterio procedūrą, siekdama užkirsti kelią nedemokratiškam procesui.
Dėl šių pakeitimų prie Seimo vyko ne vienas daugiatūkstantinis mitingas, bet valdantieji neatsižvelgė nei į protesto akcijas, nei į Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Seimo Teisės departamento pastabas.
Procesui įstrigus, valdantieji subūrė Seimo darbo grupę, kurioje siekė parengti naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas. Tačiau iš darbo grupės dėl neobjektyvaus jos formavimo proceso iš pradžių pasitraukė LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės ir Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovai, paskui – Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai.
Valdantieji, remiami Audrio Antanaičio vadovaujamai Lietuvos žurnalistų sąjungai ir privačią žiniasklaidą vienijančiai Interneto žiniasklaidos asociacijai, parengė naujas pataisas, kurias vėl, LRT prašymu, vertins Venecijos komisija.
Naujomis pataisomis išlaikoma 2/3 kartelė, bet siekiama slapto balsavimo bei nustatomi platesni generalinio direktoriaus atleidimo nepasibaigus kadencijai pagrindai, o pakeitimų įsigaliojimas vis tiek nustatomas taip, kad būtų taikomas pareigas einančiam generaliniam direktoriui. Be to, LRT taryba išplečiama nuo 12 iki 15 atstovų, atsisakant siūlymo tarybą depolitizuoti. Atsiranda ir LRT valdyba, tačiau valdybos nariams taikomi minimalūs kriterijai, jie nebūtų parenkami nepriklausomai, juos skirtų ir atleistų LRT taryba.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.