Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrangus naftai, įkandin pasekė ir degalų kainos. Ypač žymiai pabrango dyzelinas, jo kaina pasiekė 2 eurus už litrą. Tačiau vairuotojai stebisi ir kitu viražu – ne mažiau brango ir iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas dyzelinas, kurio gamybai nafta nereikalinga. Degalinių atstovai pateikė paaiškinimus.
Siūlo „sveikesnę“ alternatyvą įprastam dyzelinui
Jau kurį laiką Lietuvos degalinėse galima rasti alternatyvų įprastam dyzelinui. HVO100 arba XTL raidžių kombinacijomis pažymėti degalai – tai sintetinis dyzelinas, kuris yra 100 proc. gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų: įvairių augalinių aliejų, gyvūninės kilmės riebalų, maisto atliekų ar net panaudoto aliejaus, pasitelkiant riebalų hidrinimo technologiją.
Kitaip tariant, HVO100 (XTL) dyzelino gamybai nėra naudojama nafta. Patys degalinių atstovai teigia, kad dėl šios priežasties sintetinis dyzelinas iki 90 proc. gali sumažinti CO2 emisijas, be to, jis „sveikesnis“ automobiliui.
Tikriausiai nieko keisto, kad HVO degalai yra brangesni už įprastą dyzeliną. Įprastai jų kaina, lyginant su paprastu dyzelinu, šalies degalinėse yra apie 30 centų didesnė. Degalinių tinkle „Circle K“ vasario 7 dieną įprastas „D Miles“ dyzelinas kainavo 1,569 euro už litrą, tuo metu sintetinis „Miles+XTL“ – 1,938 euro. Skirtumas siekė 0,369 euro.
HVO dyzelino, be „Circle K“, galima įsigyti ir „Viadoje“, taip pat „Neste“ tinklo degalinėse.
Brango nafta – brango ir dyzelinas, kuriam nereikia naftos
Kai prieš keletą savaičių įsiplieskė konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl to ėmė sparčiai kilti naftos kainos, daug kas puikiai suprato, kad netrukus ims brangti ir degalai.
Jau vos po kelių dienų nuo konflikto pradžios skaičiai Lietuvos degalinių švieslentėse pasikeitė. Situacijai eskaluojantis, „Brent“ rūšies naftos kaina buvo pasiekusi beveik 110 JAV dolerių už barelį, tuo metu dyzelino kaina Lietuvoje perkopė 2 eurų už litrą ribą.
Tačiau vairuotojus nustebino kitas keistas dalykas. Kad įprastas dyzelinas brangsta – atrodė suprantama, nes jam gaminti naudojama nafta, tačiau kodėl mūsų šalies degalinėse lygiagrečiai pabrango ir sintetinis dyzelinas, kurio gamybai nafta nenaudojama?
Kovo 12 d. „Circle K“ degalinių tinkle įprastas dyzelinas kainavo 1,915 euro, sintetinis dyzelinas – 2,278 euro. Taigi skirtumas tarp šių degalų išliko 0,363 euro. Pabrangęs HVO dyzelinas pastebėtas ir kituose degalinių tinkluose.
Kaina „pririšta“ prie įprasto dyzelino
Komentuodamas kainų viražus „Circle K“ kainodaros vadybininkas Rokas Staniulis aiškino, kad sintetinio dyzelino kainą lemia pasaulinės HVO rinkos kainodara, kuri pastaruoju metu dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose taip pat patyrė spaudimą.
„Pastarosiomis savaitėmis pasaulinėje rinkoje vyravo didesnis neapibrėžtumas dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose. Tokie įvykiai veikia visą energetikos sektorių – brangsta logistika, keičiasi tiekimo grandinių sąlygos, o rinkose auga alternatyvių degalų, įskaitant HVO, paklausa. Dėl šių priežasčių pasaulinėje rinkoje padidėjo HVO kainos, o tai atspindi ir galutinė mažmeninė produkto kaina“, – teigė pašnekovas.
Bendrovės „Viada LT“ mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius taip pat argumentavo, kad nors HVO dyzelinas yra gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų ir jo gamybai nenaudojama nafta, jo kaina tarptautinėje rinkoje glaudžiai susijusi su bendromis dyzelino rinkos tendencijomis.
„HVO kainodara paprastai formuojasi pagal principą: mineralinio dyzelino kaina tarptautinėje rinkoje ir „žalumo premija“, kuri atspindi šio produkto gamybos technologiją, ribotesnę pasiūlą bei atsinaujinančių žaliavų naudojimą. Todėl kylant mineralinio dyzelino kainai pasaulinėse rinkose, pavyzdžiui, dėl geopolitinių įtampų ar naftos brangimo, atitinkamai kyla ir HVO degalų kaina. Dėl šios priežasties skirtumas tarp įprasto dyzelino ir HVO paprastai išlieka panašaus dydžio“, – nurodė V. Bacevičius.
Pasak jo, HVO degalų kainai įtakos turi ir kiti veiksniai, tokie kaip atsinaujinančių žaliavų kainos, gamybos pajėgumai, logistikos išlaidos, tokių biodegalų paklausa dėl išaugusių žalumo tikslų bei bendros tarptautinės biodegalų rinkos tendencijos.
„Neste Lietuva“ atsiųstame komentare taip pat nurodė, kad dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamyba yra kiek brangesnė nei iškastinio, jos kainai įtaką daro ir pasaulinės žaliavų, naudojamų jo gamybai, kainos.
„Dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų kainos taip pat yra susijusios su degalų iš naftos kainų pokyčiais. Kadangi dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų rinka iš esmės yra globali, pasaulinės kainos daro tiesioginę įtaką ir šio produkto kainoms vietinėse rinkose“, – komentavo degalinių tinklas.
Prabilo apie degalinių verslo sąžinę
LRT.lt anksčiau jau rašė apie tai, kad Lietuvoje veikiančios degalinės itin greitai reaguoja į globalius įvykius ir degalų kaina mūsų šalyje neretai pasikeičia dar tą pačią dieną. Panašiai nutiko ir prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose.
Anot kainų lyginimo portalo Pricer.lt vadovo Arūno Vizicko, tokios tendencijos – įprasta dalies šalies degalinių verslo praktika.
„Čia pas mus visada taip yra, kad po kokių nors įvykių brangimas įvyksta tą pačią minutę, o pigimas vyksta labai lėtai – tada teisinasi, kad pardavinėja iš brangiau įsigytų degalų rezervų“, – sakė pašnekovas.
Kad kai kurios degalinės labai greitai pakėlė degalų kainas, teigė pastebėjęs ir Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
„Kalbant apie degalines, čia yra jų sąžinės reikalas. Aš ir pats mačiau degalinių, kurios jau vakar vakare pakėlė kainas, nors pardavinėjo degalus iš tų likučių, ką dar turėjo nusipirkusios anksčiau. <…> Mes patys kai kuriose degalinėse net buvome pristabdę prekybą, kad sulauktume ir matytume, kokia situacija yra šiandien, nes rinka yra neprognozuojama“, – vos prasidėjus konfliktui kalbėjo V. Šukys.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.