Kas vyksta su jūsų kraujo tyrimu nuo tos akimirkos, kai mėginys paimamas, iki tol, kol laboratorija pateikia rezultatą – apie tai kartu su vaikų chirurgu Benediktu Jonuška kalbasi medicinos biologė Saima Banevičiūtė. Anot specialistės, 93 proc. neatitikčių atsiranda dar iki mėginiui pasiekiant laboratoriją, todėl pasiruošimas tyrimui yra kur kas svarbesnis, nei įprasta manyti.
Kraujo tyrimų tikslumą lemia tik tai, ar pacientas atvyksta nevalgęs
Medicinos biologė S. Banevičiūtė paneigia įsitikinimą, jog prieš visus kraujo tyrimus pacientas turi atsisakyti maisto. Anot jos, pasiruošimas kraujo tyrimams yra ne mažiau svarbus, nei laboratorijoje atliekamas darbas, tačiau kartais tyrimų netikslumą gali lemti net prasta paciento emocinė savijauta.
„Visi laboratorijoje atliekami tyrimai yra suskirstyti į tam tikras fazes: preanalizės fazė, analizinė fazė ir po analizės ateinanti fazė. Preanalizės fazėje svarbiausia yra pasiruošimas tyrimui, priklauso net tai, kaip pacientas ateis nusiteikęs. 93 proc. Visų laboratorijoje nustatytų neatitikčių nutinka šiame etape, būtent dėl to pasiruošti tyrimui yra labai svarbu. Siekiant standartizuoti tyrimų sąlygas, yra rekomenduojama, kad asmuo būtų nevalgęs nuo 8–12 val. prieš tyrimą. Tačiau yra nemažai tyrimų, kuriuose nustatyta, kad bendriems kraujo tyrimams, tam tikriems skydliaukės tyrimams nevalgymas nėra būtinas“, – įžvalgomis dalijasi medicinos biologė.
Visi kraujo tyrimai privalo būti atliekami ryte
S. Banevičiūtė pabrėžia, jog kiekvienas kraujo tyrimas reikalauja tam tikrų sąlygų, kurios suteikia galimybę standartizuoti tyrimo rezultatus, todėl kai kurie kraujo tyrimai privalo būti atlikti ryte, tačiau kai kuriems – paros laikas neturi įtakos.
„Jei norime ištirti kortizolį, kurio aktyvumas yra ryškiausias tarp 5–8 val. Ryto, tuomet taip, pacientas turėtų atvykti kaip galima anksčiau. Jei kalbame apie kitus tyrimus, pavyzdžiui: geležies koncentracijos tyrimą arba kalio, tikrai nebūtina tyrimo atlikti ryte“, – priduria ji.
Kraujo tyrimų normos – vienodos visiems
Kraujo tyrimų rezultatais medicinos biologė nerekomenduoja lygintis ne tik su šeimos nariais ar artimaisiais, bet ir savimi, jei kraujo tyrimai buvo atlikti skirtingose laboratorijose.
„Normos tai yra referentinės ribos, kurias lemia tam tikri veiksniai, pradedant amžiumi, lytimi, baigiant etnine kilme ar fiziologine būsena, pavyzdžiui – nėštumu. Tikrai žinome atvejų, kai tam tikri kepenų fermentai yra aukštesni fiziškai aktyviems asmenims, nors jie yra visiškai sveiki. Svarbu suprasti, kad norma yra statistinis intervalas, paruošiamas iš sveikų žmonių duomenų grupės. Jei mes toje pačioje laboratorijoje pakartosime tą patį tyrimą, tyrimų rezultatai, beveik visada, sutaps. Tačiau jei tą patį tyrimą atliksime kitoje laboratorijoje, tyrimai gali išsiskirti, tai priklauso nuo metodų, nuo skirtingos tyrimo paėmimo technikos“, – sako S. Banevičiūtė.
Kraujo tyrimus tenka pakartoti tik dėl netinkamo paciento pasiruošimo
Kraujo tyrimai priklauso ne tik nuo paciento pasiruošimo atvykti į tyrimą ar jo būsenos tyrimo metu, mėgintuvėlio kelias iki laboratorijos ir jo tyrimas pasiekus ją yra tiek pat svarbus.
„Svarbu, kada mėginys buvo perduotas į laboratoriją, kokiomis sąlygomis – tai yra registratūros darbas (…). Kai imame kraują, jei jo paimsime per mažai – jis tinkamai nesukrešės. Taip pat svarbu, kiek kartų buvo pavartytas mėginėlis“, – įžvalgomis dalijasi S. Banevičiūtė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.