Moksliniai tyrimai jau seniai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso valdymas ir reguliarus fizinis aktyvumas – gali padėti sumažinti Alzheimerio ligos, vienos iš demencijos formų, riziką. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmonėms ne visada lengva išlikti aktyviems taip, kaip jaunystėje – pasiekti populiarius 10 000 žingsnių per dieną dažnai būna sudėtinga, nors tai ir teikia daug sveikatos naudos. Tačiau naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Medicine”, atskleidė, kad vos 3 000 žingsnių per dieną gali padėti sumažinti Alzheimerio ligos riziką.
Nedidelis judėjimas – didelė nauda smegenims
Mokslininkai pabrėžia, kad toks, atrodytų, kuklus fizinio aktyvumo kiekis ne tik mažina ligos riziką, bet ir padeda sulėtinti pažintinių funkcijų blogėjimą vyresnio amžiaus žmonėms, kurių smegenyse yra didelis kiekis baltymo, vadinamo beta amiloidu. Šis baltymas laikomas vienu svarbiausių Alzheimerio ligos vystymosi veiksnių.
Tyrimo metu buvo analizuojami beveik 300 „Harvard Aging Brain Study“ dalyvių medicininiai duomenys. Dalyviai, kurių amžius svyravo nuo 50 iki 90 metų, tyrimo pradžioje neturėjo jokių pažintinių sutrikimų. Jiems atlikti PET smegenų tyrimai, kuriais nustatytas beta amiloido kiekis.
Dalyviai buvo stebimi vidutiniškai devynerius metus – jiems periodiškai vertintas pažintinis pajėgumas ir atliekami pakartotiniai smegenų tyrimai, siekiant aptikti kito Alzheimerio ligai būdingo „tau” baltymo sankaupas.
Kasdienis vaikščiojimas gali atitolinti pažintinių funkcijų blogėjimą 3–7 metais
Tyrimo rezultatai nustebino: vyresni dalyviai, kurie nueidavo mažiau nei 3 000 žingsnių per dieną ir turėjo daug beta amiloido, patirdavo greitesnį pažintinį nuosmukį bei „tau” baltymo kaupimąsi.
Tuo tarpu tie, kurie kasdien nueidavo nuo 3 000 iki 5 000 žingsnių, pažintinių funkcijų blogėjimą atitolindavo vidutiniškai trejais metais, o tie, kurie nueidavo 5 000–7 500 žingsnių – net septyneriais metais.
„Šių rezultatų reikšmė itin svarbi – net ir vidutinis fizinis aktyvumas buvo susijęs su pastebimais skirtumais Alzheimerio ligai būdinguose smegenų pokyčiuose,“ – aiškino daktarė Wai-Ying Wendy Yau iš Harvardo medicinos mokyklos.
Pasak jos, vyresni žmonės, kurie buvo itin sėslūs ir nueidavo mažiau nei 3 000 žingsnių per dieną, patirdavo sparčiausią „tau” baltymo kaupimąsi ir didžiausią pažintinį nuosmukį. Net ir šiek tiek aktyvesni – žengiantys 3 000–5 000 žingsnių – demonstravo lėtesnius pokyčius tiek smegenyse, tiek mąstymo gebėjimuose.
Tai rodo, kad nauda prasideda nuo visai pasiekiamo fizinio aktyvumo lygio – tam nereikia nei ilgo sportavimo, nei tūkstančių papildomų žingsnių.
Kuo fizinis aktyvumas naudingas smegenims?
Pasak gydytojos Manishos Parulekar iš Hackensack universiteto medicinos centro JAV, šis tyrimas dar labiau sustiprina ryšį tarp fizinio aktyvumo ir smegenų sveikatos.
„Net ir nedidelis padidėjimas – nuo mažiau nei 3 000 iki 3 000–5 000 žingsnių per dieną – gali reikšmingai sulėtinti pažintinių funkcijų blogėjimą. Tai pasiekiamas tikslas, suteikiantis pacientams vilties ir kontrolės jausmą,“ – komentavo ji.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.