Šiuo metu aukštos degalų kainos – bene karščiausia tema Lietuvoje. Apie tai trečiadienį diskutuota ir Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje. Jame Energetikos ministerija atskleidė, kad, siekiant mažinti degalų kainas, be naftos ir jos produktų rezervų atlaisvinimo taip pat svarstoma peržiūrėti tvarką dėl biodegalų dalies įmaišymo.
„Energetikos ministerijos apimtyje galiu pakomentuoti, kad šiandien dienai yra svarstomas klausimas dėl įmaišomos biodegalų dalies. Apie tai diskutuojame, vertiname rizikas, analizuojame, kokį tai galėtų padaryti poveikį. Tikrai nesinori priimti skubotų sprendimų ir atverti problemų kitoje vietoje, t. y. galimų nuostolių. Taigi šitas klausimas ministerijoje dabar yra ant stalo ir ties juo yra dirbama“, – trečiadienį komitete Seime sakė energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.
Remiantis Alternatyviųjų degalų įstatymu, šiuo metu privaloma biodegalų dalis litre benzino sudaro 10 proc., tuo metu litre dyzelino privaloma biodegalų dalis turi sudaryti ne mažiau 7 proc.
Energetikos ministras antradienį įpareigojo Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir nedelsiant patiekti šį kiekį į rinką.
Energetikos viceministrė E. Gudauskienė komitete aiškino, kad kuro rezervo atsargos į rinką bus atlaisvintos dar trečiadienį.
Greitas rezervų atlaisvinimas ir tarptautinis koordinavimas
„Vakar komisijos posėdžio metu „Orlen Lietuva“ atstovai patvirtino, kad pakankamai greitai, t.y., dienos laikotarpyje tas rezervas bus atlaisvintas. Tai tikiu, kad šios dienos eigoje jau bus įlieta rezervo dalis“, – Ekonomikos komiteto posėdyje teigė viceministrė.
Pasak E. Gudauskienės, rezervo atlaisvinimo įtaka kainoms bus tuo atveju, jei šį sprendimą priims ir kitos aplinkinės valstybės.
„Šita priemonė duos poveikį, jei visos šalys atlaisvins savo rezervus. Šiai dienai turiu informaciją, kad Danija, Prancūzija, Liuksemburgas, Portugalija, ispanai, latviai, estai taip priiminėja sprendimus. Dėl lenkų dar turėčiau pasitikslinti, bet šalys tikrai veikia koordinuotai ir bendrai atlaisvina savo rezervus“, – teigė ji.
Lietuvos energetikos agentūros vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, dar iki aktyvių karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose pasaulinės naftos kainos jau buvo nežymiai padidėjusios.
Kaip skaičiuoja agentūra, dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangstant naftai, benzino kaina Lietuvos degalinėse praėjusią savaitę išaugo vidutiniškai 7,2 proc., o dyzelinas brango beveik 16 proc.
Kainų smukimas – po kelių mėnesių
Energetikos viceministrė sako, kad atlaisvinus kuro rezervus, degalų kainų sumažėjimas degalinėse būtų pastebimas ne iš karto, o po mėnesio ar kito.
Pasak jos, tik Lietuvai atlaisvinus naftos atsargas, poveikis nebus juntamas – tai padaryti turėtų daugiau valstybių.
„Valstybės turi įpareigojimą per tris mėnesius priiminėti nacionaliniu lygiu sprendimus, tai matyt, kad mums irgi reikėtų orientuotis į tą trijų mėnesių laikotarpį, kada rezervas bus atlaisvintas. Jeigu valstybės narės tą rezervą atlaisvins greičiau, tikrai pamatysim greičiau kainų poveikį degalinėse“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė viceministrė.
Paprašyta paaiškinti atlaisvintų rezervų įtaką degalų kainos mažėjimui E. Gudauskienė tvirtino, kad degalų pigimas priklausys nuo to, kiek šalių atlaisvins savo atsargas.
„Naftos rezervo atlaisvinimas išlies tam tikrą degalų, tiek žaliavinės naftos, tiek naftos produktų kiekį į rinką. Tai vienas dalykas, padidės pasiūla. Tai automatiškai turės įtaką kainos stabilizavimui. Kitas dalykas, tiekėjai turės mažesnį poreikį įsigyti žaliavos su aukštomis kainomis, tai irgi stabilizuos kainos dalį“, – sakė viceministrė.
„Kalbant apie tai, kiek sumažės degalinėse kuro kaina, kokia dalis, tai čia reikėtų suprasti, kad ne vien Lietuva turi šitą galią paveikti, tai yra visos tarptautinės energetikos agentūros valstybės narės priimdamos arba didžioji jų dalis priimdami šiuos sprendimus globaliai gali padaryti įtaką. Nes vien tik Lietuvos rezervo atnaujinimas, paleidimas į rinką jis yra pakankamai santykinai mažas“, – kalbėjo ji.
Ji teigė esanti įsitikinusi, kad kitos šalys savo atsargas irgi išleis į rinką.
„Kainos konkrečios aš tikrai nenoriu spekuliuoti ir neįvardinsiu. Valstybės narės jau imasi sprendimų ir Lietuva viena iš pirmųjų. Tikrai žinom, kad Latvija, Estija netrukus irgi rezervus atlaisvins, taip pat ir didžiosios šalys kaip Prancūzija, Ispanija irgi tuo pačiu keliu eina“, – tvirtino ji.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.