Tiesiosios žarnos vėžio diagnozė Almantą paskatino keisti gyvenimo būdą ir nuodugniai domėtis mityba. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos narys, savanoris, iš asmeninės patirties teigia, kad visi cukraus turintys produktai yra netinkami onkologine liga sergantiems asmenims. Tačiau specialistės teigimu, onkologiniams pacientams būtina riboti cukraus kiekį, bet nevertėtų visiškai atsisakyti angliavandenių, suteikiančių reikalingos energijos. Be to, populiarus organizmo šarminimas soda gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Paciento patirtis: mitybos svarba kovojant su liga
Almantas, sužinojęs, kad jam diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, pradėjo domėtis onkologinių ligonių mityba.
„Susidarė toks įspūdis, kad pirmas būdas, kaip galiu padėti sau – tai mityba. Sužinojau, kad yra dvi mitybos rūšys: mityba sveikam žmogui ir kita rūšis – onkologinių ligonių mityba. Kiek domėjausi, pirmiausia reikėtų atsisakyti cukraus. Visi produktai, į kuriuos dedamas cukrus ir iš kurių virškinant išskiriamas cukrus, netinkami. <...> Taip pat produktai, turintys krakmolo, kvietinių miltų, vaisiai, angliavandeniai“, – onkologiniams ligoniams netinkamus produktus įvardijo Almantas.
Specialistė: cukraus reikėtų vengti, bet visiškai atsisakyti angliavandenių nepatartina
Onkologė, chemoterapeutė, sveikos gyvensenos specialistė Lilija Baniulienė pabrėžia, kad palaikant fizinį aktyvumą nedidelis cukraus ar krakmolo kiekis nėra žalingas, tačiau onkologiniams ligoniams reikėtų vengti maisto produktų, kuriuose gausu pridėtinio cukraus.
„Norėčiau patikslinti, kad angliavandeniai yra paprasti ir sudėtiniai. Pavyzdžiui, krakmolas. Iš krakmolo cukrus atsipalaiduoja ganėtinai lėtai ir, jei suvalgomas nedidelis kiekis, o žmogus fiziškai aktyvus, ne pasyvus, tos kalorijos bus sudeginamos fizinio krūvio metu. Tokiu atveju valgyti, tarkime, bulves – rekomenduojama ir sveika. Toliau galima kalbėti apie pridėtinį, grynąjį cukrų. Tai yra gliukozė, fruktozė, maisto produktai, kuriuose yra ganėtinai daug cukraus. Reikėtų visuomet rinktis maisto produktus, turinčius mažiau nei 5 gramus cukraus“, – aiškina ekspertė.
Ji taip pat pažymi, kad renkantis kruopas pirmenybę teikti reikėtų viso grūdo produktams, nes jie virškinami lėčiau, sotumo jausmas trunka ilgiau ir nesukelia staigių gliukozės šuolių kraujyje. Tuo metu greitai pasisavinami angliavandeniai, pavyzdžiui, bandelė su uogiene ar šokoladu, lemia gliukozės svyravimus. Jie nepageidaujami ir sveikiems žmonėms, ir onkologiniams pacientams.
„Viso grūdo produktai virškinami lėtai, sotumo jausmas išlieka ganėtinai ilgai ir, žinoma, virškinant sudėtingi angliavandeniai skyla iki paprastesniųjų, taip tas cukrus atsipalaiduoja, bet insulino kreivė tolygi, nešokinėja į viršų. Tarkime, suvalgius bandelę iš kvietinių miltų, pagardintą šokoladu ar uogiene, kraujyje cukraus arba gliukozės koncentracija padidėja staiga, kreivė kyla viršų. O tada kreivė atsiduria žemiau normos. <...> Rekomenduojama, kad maisto medžiagų skaidymas vyktų palaipsniui ir ta glikemijos kreivė būtų rami kaip jūra, mažai banguojanti“, – teigia specialistė.
Vis dėlto, anot L. Baniulienės, visiškai atsisakyti kruopų nerekomenduojama: onkologiniams pacientams pirmasis pasirinkimas galėtų būti ilgai verdančios kruopos, tokios kaip grikiai arba laukiniai ryžiai. Tačiau, ekspertės teigimu, reikėtų vengti greitai paruošiamų kruopų.
„Kitos kruopos, pavyzdžiui, avižiniai dribsniai, greitai pagaminami arba tiesiog užpilami karštu vandeniu ir išbrinksta, todėl tikrai neturėtų būti pirmas pasirinkimas. Jei renkamės tokias kruopas, kurios verda ilgai ir žmogus ganėtinai gerai toleruoja tokį maistą, tai sveikintina“, – sako L. Baniulienė.
Anot jos, visiškai atsisakyti negalima ir angliavandenių, nes tai pagrindinė medžiaga, suteikianti žmogui energijos, o sergantiems žmonėms ji ypač reikalinga.
„Neužtenka vien baltymų ir riebalų, reikia nepamiršti ir angliavandenių. Jei iš dietos visiškai eliminuosime didžiąją dalį angliavandenių, tai bus beveik ketogeninė dieta, pagal kurią angliavandeniai sudaro tik iki 5 proc. viso paros suvartojamų kalorijų kiekio“, – pažymi specialistė.
Kodėl onkologiniams pacientams alkoholio reikėtų vengti?
Pasak jos, jau seniai įrodyta, kad bet kokio alkoholio vartojimas dėl kaloringumo yra žalingas onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, todėl reikia ieškoti alternatyvų.
„Galima kuo nors pakeisti, pavyzdžiui, vietoj alaus gerti girą ir panašiai. Žmonės gali pamėgti kombučią. Reikia ieškoti kitų alternatyvų, nes alkoholis gana kaloringas – iš 1 gramo alkoholio išsiskiria 7 kalorijos, kai tuo metu iš angliavandenių mažiau – 4 kalorijos. Jei toks pacientas, sergantis onkologine liga, dar turi antsvorio ir vartoja alkoholį <...>, numatoma prognozė jam nepalanki, nes rekomenduojama, kad ir prieš susergant vėžiu, ir gydant vėžį kūno masės indeksas atitiktų normos ribas. Linkę į nutukimą alkoholio turėtų atsisakyti“, – įžvalgomis dalijasi gydytoja.
Paciento atsakomybė ir sveikas gyvenimo būdas: daugiau nei tik mityba
Almantas atskleidžia, kad rūpinimasis savo mityba, judėjimas ir buvimas gryname ore turėjo naudos gydymui ir gerai savijautai, padėjo pasiekti puikių rezultatų. Jis pabrėžia, kad svarbu pasitikėti gydytojais ir netaikyti mediciniškai nepatvirtintų gydymosi metodų.
„Esu sulaukęs skambučių, kad žmonės gydosi ir musmirių ekstraktais, ir varnalėšų arbatomis. Svarbiausia neieškoti alternatyvų ir pasitikėti medicina bei gydytojais. O ką gali padaryti pats – tai rūpintis mityba, judėti, būti gryname ore. Nereikia tikėtis, kad gydytojai viską padarys už tave“, – pažymi pašnekovas.
Tuo metu L. Baniulienė patvirtina, kad be mitybos dar labai svarbi gera psichoemocinė būsena, miegas, kasdienis fizinis aktyvumas, streso vengimas. Jos teigimu, mitybos, miego ir fizinio aktyvumo režimai turi būti atitinkamai reguliuojami net ir pacientui įveikus onkologinę ligą.
„Nors liga ir pasitraukė, sveikos mitybos rekomendacijų reikėtų laikytis iki paciento gyvenimo pabaigos. Pacientas turi suprasti, kad visa atsakomybė tenka jam. Jis atsakingas už viską, kas susiję su mityba, fiziniu aktyvumu, miego trukme ir, svarbiausia, stabilia psichoemocine sveikata“, – pabrėžia L. Baniulienė.
Mitai ir realybė: kodėl sodos šarminimas kenkia, o ne padeda?
Ekspertė atkreipia dėmesį ir į tai, kad žmogaus organizme turėtų vyrauti šarminė aplinka, nes rūgštinėje terpėje onkologinės ligos vystosi kur kas greičiau.
„Ryte atsikėlę galime matyti, kokia aplinka vyrauja virškinamajame trakte. Tik atsibudus reikia vonioje pažvelgti į veidrodį, į savo liežuvį – jei jis apsinešęs, pabalęs, o skysčių suvartojama nemažai, taip pat atsižvelgiant į inkstų, širdies ligas, tikėtina, kad mūsų organizme terpė labiau rūgštinė“, – įspėja gydytoja onkologė.
Pasak gydytojos, tokiu atveju vertėtų atsisakyti maisto produktų, organizme didinančių rūgštingumą, o šarminimui geriau rinktis ne sodą, o citriną su vandeniu.
„Tai gali būti rūkyti, perdirbti gaminiai, rūgštūs, aštrūs gaminiai, mėtos, pomidorai – tai, kas kelia rūgštingumą. Neretai žmonės renkasi sodą ryte prieš valgį, bet tokiu atveju organizmui padaroma daugiau žalos nei naudos, nes pasikeičia skrandžio pH, virškinimas nevyksta taip efektyviai, maistas labiau stovi skrandyje, susidaro daugiau dujų, o organizme kaupiasi toksinai“, – sako specialistė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.