Acetaminofenas – daugiau nei skausmo malšintojas?
Pasaulyje labiausiai paplitusių vaistų nuo skausmo poveikis gali būti kur kas platesnis nei vien skausmo malšinimas. Acetaminofenas, taip pat žinomas kaip paracetamolis, parduodamas įvairiais prekiniais pavadinimais, gali skatinti prisiimti didesnę riziką, rodo 2020 m. tyrimas, kuriame buvo vertinami šiuos medikamentus vartojančių žmonių elgesio pokyčiai.
„Panašu, kad acetaminofenas užslopina dalį neigiamų emocijų žmonėms, svarstantiems apie rizikingas veiklas – jie tiesiog nebejaučia tokios didelės baimės, – paskelbus tyrimo rezultatus paaiškino Ohajo valstijos universiteto neurologas Baldwinas Way. – Beveik 25 procentai JAV gyventojų kas savaitę vartoja acetaminofeną, todėl sumažėjęs pavojaus suvokimas ir padidėjęs polinkis rizikuoti gali reikšmingai paveikti visuomenę.“
Šie rezultatai papildo vis gausėjančius mokslinius įrodymus, kad acetaminofeno poveikis neapsiriboja skausmo malšinimu ir apima įvairius psichologinius procesus: mažina jautrumą įžeidimams, slopina empatiškumą ir netgi silpnina kognityvines funkcijas.
Tyrimai taip pat rodo, kad vartojant acetaminofeną gali išsikreipti ar sutrikti emocinis gebėjimas suvokti ir įvertinti riziką.
Nors šis poveikis gali būti nežymus – ir kol kas turėtų būti laikomas hipotetiniu – jį verta paminėti, nes acetaminofenas yra dažniausiai vartojama vaistų veiklioji medžiaga, aptinkama daugiau nei 600 skirtingų rūšių be recepto parduodamų ir receptinių vaistų.
Tyrimo metodika ir rezultatai
Atlikę keletą eksperimentų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 500 universiteto studentų, B. Way ir jo suburti tyrėjai išmatavo, kaip vienkartinė 1 000 mg acetaminofeno dozė (rekomenduojama maksimali vienkartinė dozė suaugusiesiems), atsitiktine tvarka skirta daliai dalyvių, paveikė su rizikos prisiėmimu susijusį jų elgesį, palyginti su placebu, atsitiktine tvarka skirtu kontrolinės grupės dalyviams.
Kiekviename iš šių eksperimentų dalyviai turėjo kompiuterio ekrane pripūsti balioną ir už kiekvieną pripūstą balioną uždirbdavo įsivaizduojamų pinigų. Jų užduotis buvo uždirbti kuo daugiau įsivaizduojamų pinigų, kuo labiau pripučiant balioną, bet kartu užtikrinti, kad balionas nesprogtų, nes tokiu atveju pinigai prarandami.
Rezultatai parodė, kad acetaminofeną vartoję studentai per bandymą prisiėmė gerokai daugiau rizikos, palyginti su atsargesne ir konservatyvesne placebą vartojusia grupe. Apskritai, acetaminofeną vartoję studentai pripūtė (ir susprogdino) daugiau balionų nei kontrolinės grupės studentai.
„Jei esate linkę vengti rizikos, galite pripūsti keletą balionų ir nuspręsti pasiimti pinigus, nes nenorite, kad balionui sprogus juos prarastumėte, – aiškino B. Way. – Tačiau manome, kad, vartojant acetaminofeną, kuo balionas labiau didėja, tuo mažiau jaučiamas su galimu jo susprogdinimu susijęs nerimas ir neigiamos emocijos.“
Be baliono simuliacijos, per du eksperimentus dalyviai taip pat užpildė anketas, padėjusias įvertinti rizikos lygį, kurį jie suvokė įvairiuose hipotetiniuose scenarijuose, pavyzdžiui, lošdami iš dienos pajamų sporto renginyje, šokdami su guma nuo aukšto tilto ar vairuodami automobilį be saugos diržo.
Vienoje iš apklausų vartojusiesiems acetaminofeną iš tiesų nustatytas mažesnis rizikos suvokimo lygis, palyginti su kontroline grupe, tačiau kitoje panašioje apklausoje toks poveikis nebuvo pastebėtas.
Nors toks eksperimentas nebūtinai atspindi, kaip acetaminofenas gali paveikti žmones realiose situacijose, remdamiesi įvairių bandymų rezultatų vidurkiu tyrėjai padarė išvadą, kad yra reikšmingas ryšys tarp acetaminofeno vartojimo ir didesnio polinkio rizikuoti, net jei stebint tyrimo dalyvių elgesį jis atrodo nežymus.
Tačiau mokslininkai pripažino, kad akivaizdus šio vaisto poveikis rizikingam elgesiui taip pat gali būti aiškinamas kitais psichologiniais procesais, pavyzdžiui, sumažėjusiu nerimu.
„Gali būti, kad balionui didėjant placebą vartoję asmenys vis labiau nerimavo dėl galimo sprogimo, – paaiškino tyrėjai. – Kai nerimas tapdavo pernelyg didelis, jie nutraukdavo bandymą. Acetaminofenas gali sumažinti šį nerimą, todėl padidėja ryžtas rizikuoti.“
Ateities tyrimų perspektyvos
Mokslininkų teigimu, ateityje reikėtų nuodugniau ištirti galimus alternatyvius psichologinius šio reiškinio paaiškinimus, taip pat biologinius mechanizmus, lemiančius acetaminofeno poveikį priimant sprendimus tokiose situacijose.
Nepaisant galimo acetaminofeno poveikio rizikos suvokimui, šie vaistai – vieni svarbiausių ir dažniausiai vartojamų medikamentų pasaulyje, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija laiko būtinais, net jei kyla papildomų klausimų.
„Tikrai reikia daugiau tyrimų apie acetaminofeno ir kitų be recepto parduodamų vaistų poveikį mūsų pasirinkimams ir prisiimamai rizikai“, – sakė B. Way.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Social Cognitive and Affective Neuroscience“.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.