Mėsos gaminiai, tortai, traškučiai ir prekybos centruose parduodama ilgai galiojanti duona – tik keletas perdirbto maisto pavyzdžių. Aštuoniose šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę ir JAV, atliktas tyrimas rodo, kad žmonėms, kurie valgo itin daug perdirbto maisto, gali kilti didesnė ankstyvos mirties rizika.
Mėsos gaminiai, sausainiai, gazuoti gėrimai, ledai ir kai kurie pusryčių dribsniai dažnai yra itin perdirbti. Šie produktai neretai turi daugiau nei penkis ingredientus, kurių nenaudojame gamindami maistą namuose. Pavyzdžiui, juose randama priedų, saldiklių ir cheminių medžiagų, pagerinančių maisto tekstūrą, išvaizdą ir skonį.
Kas yra itin perdirbtas maistas?
Nėra vieno apibrėžimo, dėl kurio visi sutartų, tačiau dažnai pateikiami šie itin perdirbto maisto pavyzdžiai: tortai, pyragaičiai ir sausainiai, traškučiai, prekybos centrų duona, dešrelės, mėsainiai, dešrainiai, greitai paruošiamos sriubos, makaronai ir desertai, vištienos grynuoliai, žuvies piršteliai, vaisių jogurtai ir vaisių gėrimai, margarinai ir užtepėlės, mišiniai kūdikiams.
Mokslininkai, atlikę tyrimą ir paskelbę jį žurnale „American Journal of Preventive Medicine“, išnagrinėjo ankstesnius tyrimus, siekdami įvertinti itin perdirbto maisto vartojimo poveikį mirtingumui. Tiesa, tyrimas negali galutinai įrodyti, kad dažnas perdirbto maisto vartojimas sukėlė ankstyvą mirtį. Taip yra todėl, kad itin perdirbtų maisto produktų kiekis žmogaus racione taip pat susijęs su jo bendra mityba, fizinio aktyvumo lygiu ir gyvenimo būdu.
Tyrimuose buvo nagrinėjama aštuonių šalių – Australijos, Brazilijos, Kanados, Kolumbijos, Meksikos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Čilės – gyventojų mityba ir mirtingumo duomenys.
Apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje ir JAV, kur perdirbtas maistas sudaro daugiau nei pusę suvartojamų kalorijų, 14 proc. ankstyvų mirčių gali būti susijusios su tokio maisto daroma žala.
Tokiose šalyse kaip Kolumbija ir Brazilija, kuriose perdirbto maisto suvartojama daug mažiau, tyrimo duomenys rodo, kad šie maisto produktai susiję su maždaug 4 proc.
ankstyvų mirčių.
Pagrindinis tyrimo autorius daktaras Eduardo Nilsonas iš Brazilijos teigė, kad perdirbtas maistas turi įtakos sveikatai „dėl pramoninio perdirbimo metu pasikeitusių maisto produktų ir naudojamų dirbtinių ingredientų, įskaitant dažiklius, dirbtines kvapiąsias medžiagas ir saldiklius, emulsiklius ir daugelį kitų priedų bei pagalbinių medžiagų.“
Jo skaičiavimais, 2018 m. JAV dėl itin perdirbto maisto vartojimo anksčiau laiko mirė 124 000 žmonių. Jungtinėje Karalystėje – beveik 18 000.
Tyrime teigiama, kad vyriausybės turėtų atnaujinti savo mitybos rekomendacijas ir paraginti žmones mažinti šių maisto produktų vartojimą.
Tačiau Jungtinės Karalystės vyriausybės ekspertų grupė mitybos klausimais neseniai pareiškė, kad nėra jokių tvirtų įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp maisto apdorojimo būdo ir prastos sveikatos.
Ką sako ekspertai?
Atvirojo universiteto taikomosios statistikos profesorius emeritas Kevinas McConway sako, kad tyrime daroma daug matematinių prielaidų, todėl jis atsargiai vertina tyrimo rezultatų reikšmę.
„Vis dar neaišku, ar bet kokio perdirbto maisto vartojimas kenkia sveikatai. Visa tai reiškia, kad nė vienas tyrimas negali būti 100 proc. tikras, ar skirtingą perdirbto maisto kiekį vartojančių žmonių mirtingumas skiriasi.“
Oksfordo universiteto mitybos ir nutukimo ekspertė dr. Nerys Astbury taip pat sutinka, kad tyrimas turi trūkumų, tačiau jame yra daug teisingų teiginių.
„Jau kurį laiką žinoma, kad daug transriebalų ir cukraus turinti mityba gali padidinti ligų, tokių kaip antrojo tipo diabetas, nutukimas, širdies ligos ir kai kurie vėžiniai susirgimai, riziką ir lemti ankstyvą mirtį. Daugelio perdirbto maisto produktų sudėtyje paprastai būna sveikatai nepalankių priedų ir maistinių medžiagų“, – sako ji ir pabrėžia, kad prastos sveikatos priežastis gali būti ir menkas fizinis pasirengimas, o itin perdirbtas maistas prie to prisideda.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.