Niekas taip gerai nepadeda ryte pabusti, kaip puodelis mėgstamo karšto gėrimo su kofeinu. Tačiau, atrodo, kad įpratusiems prie rytinės kavos net ir kofeino neturintis gėrimas gali būti toks pat veiksmingas. Būtent tai nustatė Slovėnijos ir Nyderlandų institucijų mokslininkai, neseniai atlikę tyrimą, kuriame lygino kavos su kofeinu ir be jo poveikį smegenims bei likusiam organizmui.
Pasaulyje kasdien išgeriama daugiau kaip du milijardai puodelių kavos, o kofeino poveikis yra gerai žinomas. Vis dėlto, žmonėms, bandantiems sumažinti kavos vartojimą (galbūt dėl nerimo ar miego problemų, kurias kofeinas gali paskatinti), kava be kofeino gali būti geresnė išeitis, nei iki šiol manyta.
„Svarbų vaidmenį vaidina numatymas, nes kofeino tikėjęsi tyrimo dalyviai dažnai patyrė panašų kognityvinių funkcijų ir darbingumo pagerėjimą, nepriklausomai nuo to, ar vartojo kofeiną, ar placebą“, – tyrimo aprašyme teigia mokslininkai.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Siekdami išsamiau išsiaiškinti šį reiškinį, tyrėjai atrinko 20 sveikų universiteto studentų, nuolat gėrusių kavą (vidutiniškai nuo vieno iki trijų puodelių per dieną). Prieš pat tyrimą dalyviai miegojo ne mažiau kaip septynias valandas, 8–11 valandų negėrė kavos ir dvi valandas nevalgė jokio maisto.
Jiems atvykus į laboratoriją, ramybės būsenoje buvo atlikta pradinė elektroencefalograma (EEG) ir širdies bei kraujagyslių sistemos matavimai. Tada dalyviai atliko protinės aritmetikos testą, skirtą kognityviniams gebėjimams įvertinti, ir garsinę užduotį, skirtą reakcijos laikui patikrinti.
Po to jie buvo suskirstyti į dvi grupes: placebo grupę, kuriai buvo duodama kava be kofeino, ir kofeino grupę, kuriai buvo duodama ta pati kava be kofeino su 6 mg kofeino miltelių kilogramui kūno svorio.
Išgėrę kavos, dalyviai pusvalandį ilsėjosi, o po to pakartojo širdies ir kraujagyslių sistemos bei EEG matavimus ir kognityvinių gebėjimų testus.
Kokie rezultatai nustebino mokslininkus?
Nors dalyvių fiziologinės reakcijos ir kognityvinės funkcijos išgėrus kavos pasikeitė, tačiau reikšmingų skirtumų tarp kavą be kofeino ir su kofeinu gėrusių grupių praktiškai nebuvo. Abiejų grupių protinės aritmetikos testų rezultatai išgėrus kavos reikšmingai nepagerėjo. Tačiau kavos puodelis, nepriklausomai nuo kofeino kiekio, gerokai sutrumpino dalyvių reakcijos laiką atliekant klausos testą. Nors pagerėjimas buvo statistiškai reikšmingas tik kofeino grupėje, išvados rodo, kad placebas taip pat gali turėti pakankamai stiprų poveikį.
„Kiek mums žinoma, anksčiau apie tai nebuvo rašyta. Tai gali būti susiję su numatymo efektu, atsirandančiu dėl pripratimo prie kavos. Iš tiesų, nustatyta, kad įprastai kavą geriantiems asmenims reakcijos laikas sutrumpėja vos pajutus kavos kvapą“, – pažymi tyrimo autoriai.
EEG duomenys parodė, kad išgėrus kavos padaugėjo specifinių smegenų bangų, susijusių su kognityviniu apdorojimu, atliekant psichologines užduotis, nors statistiškai reikšmingas šis skirtumas buvo tik kofeino grupėje.
Abiejose grupėse dalyviams gerokai padidėjo kraujospūdis ir sumažėjo širdies susitraukimų dažnis, o tai yra įprasta kavos mėgėjų reakcija į šį gėrimą. Tyrėjai nesitikėjo, kad kavos su kofeinu ir be jo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai bus toks panašus.
Visa tai rodo, kad kofeinas nėra vienintelė priemonė, padedanti išgyventi rytinį apsnūdimą, – ne mažiau svarbūs ir su šiuo ritualu susiję mūsų lūkesčiai. „Kavą primenantys stimulai gali sukelti kognityvines ir fiziologines reakcijas, labai panašias į tikros kavos sukeliamas reakcijas, – reziumuoja tyrimo autoriai. – Šie rezultatai rodo, kad reguliariai kavą vartojantys asmenys reaguoja į panašius gėrimus labai panašiai, nepriklausomai nuo to, ar juose yra kofeino.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Heliyon“.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.