Nuolatinis nuovargis, staigūs svorio pokyčiai, nerimas, plaukų slinkimas ar net šalčio jausmas vasarą – visi šie simptomai gali rodyti skydliaukės sutrikimus, teigia gydytojas endokrinologas Valentinas Jakubkevičius. Jis išsamiai paaiškina, kaip atpažinti pirmuosius simptomus ir kur kreiptis pagalbos.
Pasak gydytojo endokrinologo, skydliaukė neabejotinai yra žmogaus organizmo variklis.
„Gydytojai kardiologai gal nesutiks, jie teigs, kad širdis yra organizmo variklis, bet man patinka metafora, kad skydliaukė yra kaip tepalas: kad gerai variklis dirbtų, kad nestrigtų, reikia skydliaukės hormonų“, – pasakoja gydytojas V. Jakubkevičius.
Hormonų trūkumas: lėta apykaita ir netikėti simptomai
Gydytojo endokrinologo teigimu, skydliaukės hormonai yra svarbūs tuo, kad jie aktyvina žmogaus medžiagų apykaitą. Jeigu skydliaukės hormonų organizme yra per mažai, tuomet lėtėja medžiagų apykaita, gali didėti kūno svoris, susiduriama su dideliais sunkumais siekiant atsikratyti svorio priaugio. Taip pat gali pasireikšti prastesnė šalčio tolerancija, vidurių užkietėjimas, gali išsausėti ir imti trūkinėti oda, pasireikšti ir tokie simptomai kaip plaukų slinkimas.
„Taip pat, jeigu tiriamas cholesterolio kiekis kraujyje, dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos jo rodikliai būna keistai neproporcingai blogi. O pažengusiose stadijose būna jau ir retas pulsas, kartais net nustatoma žemesnė kūno temperatūra, bet taip būna tada, kai jau yra tikrai sunkios būklės“, – tikina V. Jakubkevičius.
Per didelis hormonų kiekis: svorio kritimas ir padažnėjęs širdies plakimas
Su kitokiais simptomais susiduria pacientai, kurių skydliaukės veikla, priešingai, yra per daug aktyvi, skydliaukės išskiriamų hormonų yra per daug. Tokiu atveju pacientai skundžiasi nepaaiškinamu svorio kritimu, padažnėjusiu širdies plakimu, dažnai vargina ir gausus prakaitavimas, miego sutrikimai, pasireiškia ir viduriavimas.
„Tokių pacientų oda dažnai būna šilta, prakaituota.
Net tokiam žmogui spausdamas ranką gali įtarti, kad jis turi skydliaukės hiperfunkciją, padidėjusį skydliaukės hormonų kiekį“, – teigia gydytojas.
Tiesa, požymių, kad yra sutrikusi skydliaukės veikla, yra ir gerokai daugiau.
„Čia išvardijau tikrai ne visus, ir net ne pusę jų. Bet jeigu žmogus kažką iš šių požymių jaučia, visada turėtų sukirbėti mintis, ar tai negalėtų būti dėl skydliaukės funkcijų sutrikimo“, – sako V. Jakubkevičius.
Streso įtaka skydliaukės veiklai – mitas ar tiesa?
Nors kartais tenka visuomenėje girdėti nuomonių, kad skydliaukės darbą gali sutrikdyti ir stresas, gydytojas endokrinologas tikina, kad streso įtaka skydliaukės sutrikimams yra gana maža.
„Mano praktikoje įsitikinimas, kad, va, patyriau daug streso, todėl ir mano skydliaukės tyrimai prasti, mažai pasitvirtina, – teigia gydytojas ir priduria, kad ir daugiau bėdų dažnai be reikalo suverčiama skydliaukei. – Iš tikrųjų, skydliaukės sutrikimo požymiai yra labai nespecifiniai. Ir jeigu, pavyzdžiui, žmogui nesiseka numesti svorio, tai tokiu atveju greitai apkaltinama skydliaukė, tačiau atlikus tyrimus kaltinimą skydliaukei galime nuimti, tokiu atveju reiškia, kad priežastys gali būti susijusios su mityba, medžiagų apykaita, paveldimumu, stresu, fizinio krūvio stoka. Tų priežasčių iš tiesų gali būti daug ir gydytojai dietologai su kitais specialistais padeda geriausiai kartu jas atkapstyti.“
Kada kreiptis pagalbos ir kokius tyrimus atlikti?
Pasak V. Jakubkevičiaus, net ir pasireiškus minėtiems simptomams, nebūtinai jie rodo skydliaukės veiklos sutrikimus. Tiek didėjantis svoris ar plaukų slinkimas gali rodyti ir kitas ligas. Tad, susidūrus su minėtais simptomais, pirmiausia pacientas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali paskirti atlikti kraujo hormoninius tyrimus.
„Skydliaukės veikla surėdyta taip: galvos smegenyse yra liauka, vadinama hipofize, kuri yra endokrininių liaukų karalienė ir gamina daug hormonų, tarp jų – ir skydliaukę stimuliuojantį hormoną, vadinamą TSH / TTH. Šiuo hormonu hipofizė liepia skydliaukei gaminti skydliaukės hormonus, juos išskirti ir skatina audinio vystymąsi. Šis skydliaukę stimuliuojančio hormono tyrimas yra pagrindinis. Jeigu šio tyrimo rodikliai visgi būna neaiškūs, tenka atlikti ir kitus tyrimus. Jeigu įtariame per daug aktyvią skydliaukės veiklą, reikėtų išsitirti ir pačios skydliaukės išskiriamus hormonus: laisvąjį tiroksiną ir laisvąjį triotironiną. O jei kyla įtarimų dėl sulėtėjusios skydliaukės veiklos, atliekamas laisvojo tiroksino tyrimas“, – pasakojo gydytojas.
Vis dėlto, jeigu ir po šeimos gydytojo paskirtų tyrimų diagnozė lieka neaiški, būtina atlikti detalesnius tyrimus. Tokiu atveju šeimos gydytojas parašo siuntimą pas gydytoją specialistą, šiuo atveju – gydytoją endokrinologą.
Ar visada reikalinga skydliaukės echoskopija?
Tyrimų metu gali būti nustatyti tiek skydliaukės funkcijos sutrikimai, tiek skydliaukės struktūros pakitimai. Pastarieji reiškia, kad gali būti aptikti mazgai skydliaukėje, gali būti apčiuopiama kakle padidėjusi skydliaukė arba padidėję limfmazgiai, tokiu atveju prasminga būtų atlikti ir skydliaukės echoskopiją. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad, nesant įtarimo dėl skydliaukės struktūros pakitimų, skydliaukės echoskopija profilaktiškai neatliekama.
Profilaktiškai skubėti tirtis skydliaukės, atlikti hormoninių kraujo tyrimų, gydytojo tikinimu, taip pat nereikia. Lietuvoje profilaktiškai tiriama nėščiųjų skydliaukės veikla. Taip pat profilaktiškai hormonų tyrimai pacientui gali būti atliekami planuojant taikyti tam tikrą gydymą dėl kitų ligų, tačiau kuris gali paveikti pačią skydliaukę.
„Bet jeigu žmogus kitų ligų neturi, net minčių nėra apie skydliaukės sutrikimus, simptomų nėra, jis jaučiasi sveikas kaip ridikas, kakle nieko neužčiuopia, tai ir tos skydliaukės tirti nereikia: nei kraujo tyrimų atlikti nereikia, nei echoskopijos“, – teigia gydytojas endokrinologas.
Skydliaukės ligų gydymas: nuo medikamentų iki operacijos
Susidūrus su skydliaukės sutrikimais, dažniausiai pacientams skiriamas medikamentinis gydymas, sudėtingesniais atvejais gali būti skiriama radioaktyvaus jodo terapija arba chirurginė operacija.
„Minimaliems skydliaukės pakitimams gydymo dažniausiai neprireikia. Jeigu yra didesnis skydliaukės funkcijos sutrikimas, pavyzdžiui, pastebimai sulėtėjusi skydliaukės veikla, gali būti skiriama pakaitinė hormonų terapija. Tai reiškia, kad, jeigu skydliaukė nepagamina hormonų, juos tenka gerti, dažniausiai tai yra viena tabletė per dieną ir tada stebima, ar ta dozė pacientui yra pakankama, ar ne“, – pasakojo V. Jakubkevičius.
Toks pat gydymas taikomas ir pacientams, kuriems yra pašalinta skydliaukė. Diagnozavus pacientui skydliaukės hiperfunkciją, priklausomai nuo ją sukeliančios priežasties, dažniausiai skiriami medikamentai, lėtinantys skydliaukės hormonų produkciją.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.