Praeinantys išemijos priepuoliai (kartais vadinami mini insultais) pasireiškia laikinu smegenų kraujotakos sutrikimu. Žmonės, patyrę praeinantį išemijos priepuolį, vėliau gali patirti insultą. Dėl tokių su sveikata susijusių problemų gydytojai ir kiti medicinos ekspertai domisi ilgalaikiais praeinančių išemijos priepuolių padariniais.
Neseniai Amerikos neurologijos akademijos medicininiame žurnale „Neurology“ paskelbtame tyrime buvo analizuojamas po praeinančio išemijos priepuolio pasireiškiantis nuovargis.
Praėjus vieneriems metams po praeinančio išemijos priepuolio daugiau nei pusė tyrimo dalyvių jautė bendrą nuovargį.
Rezultatai rodo, kad asmenims, patyrusiems praeinančius išemijos priepuolius, gali būti svarbu spręsti nuovargio problemą.
Lėtinis nuovargis po mini insulto: kas tai?
Šis tyrimas – tai perspektyvinis kohortos tyrimas, kurio metu buvo analizuojamas nuovargis po praeinančio išemijos priepuolio.
Visi tyrimo dalyviai buvo patyrę praeinantį išemijos priepuolį, jiems buvo ne mažiau kaip 18 metų ir simptomai pasireiškė per 30 dienų iki tyrimo.
Tyrėjai neįtraukė tam tikrų asmenų, pavyzdžiui, sergančių nepagydomomis ligomis arba negalinčių užpildyti klausimynų. Visi tyrimo dalyviai buvo gydomi nuo praeinančio išemijos priepuolio Olborgo universitetinės ligoninės insulto skyriuje.
Tyrėjai naudojo du klausimynus dalyvių nuovargio lygiui įvertinti. Pirmuoju įvertino nuovargį penkiose skirtingose srityse, o antruoju – nuovargio sunkumą. Į klausimus dalyviai atsakė el. paštu arba laišku. Viena iš nuovargio sričių buvo bendro pobūdžio nuovargis, kurio 12 ar daugiau balų rodė patologinį nuovargį.
Tyrimo eiga ir rezultatai
Pradinis įvertinimas buvo atliktas praėjus vidutiniškai 20 dienų po to, kai dalyviams pasireiškė praeinančio išemijos priepuolio simptomai. Vėliau tyrėjai pakartotinai vertino dalyvius, praėjus 3, 6 ir 12 mėnesių.
Siekiant nustatyti, ar tiriamieji patyrė ūminį infarktą, t. y. smegenų audinio sužalojimą ar žūtį dėl užsikimšusios kraujotakos, jiems buvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas.
Tyrėjai rinko ir kitus dalyvių duomenis, pavyzdžiui, amžių, praeinančio išemijos priepuolio simptomų tipą ir trukmę, iki insulto pasireiškusį nerimą ar depresiją.
Didelė dalis žmonių jaučia nuovargį po mini insulto
Iš viso 287 dalyviai užpildė pradinius tyrimo klausimynus, o po 12 mėnesių 250 dalyvių užpildė baigiamąją anketą.
Apibendrinus rezultatus galima teigti, kad daugumą dalyvių vargino nuovargis. Pradiniame etape patologinis nuovargis buvo būdingas kiek daugiau nei 61 proc. tiriamųjų. Po 12 mėnesių patologiniu nuovargiu skundėsi 53,8 proc. dalyvių.
Daugiau nei 60 proc. tiriamųjų, kurie skundėsi nuovargiu tyrimo pradžioje, jo poveikį juto ir po 12 mėnesių. Ir tik 22,5 proc. dalyvių, kuriems pradžioje nebuvo nustatytas patologinis nuovargis, po 12 mėnesių pranešė jį jaučiantys.
Dalyvių, patyrusių ūminį infarktą, dalis buvo mažesnė tarp tų, kurie patyrė nuovargį, palyginti su tais, kurie nuovargio nepatyrė. Tarp tiriamųjų, kurie patyrė nuovargį pradiniu laikotarpiu, 13,1 proc. patyrė ūminį infarktą, palyginti su 19,8 proc. dalyvių grupėje, kurie pradiniu laikotarpiu apie nuovargį nepranešė.
Tyrėjai taip pat teigė, kad vien tik ūminių išeminių pažeidimų nepakanka norint numatyti, kas po praeinančio išemijos priepuolio patirs nuovargį. Tyrimo pradžioje jautusiųjų nuovargį grupėje dvigubai dažniau buvo nurodomi iki insulto kamavusio nerimo ar depresijos simptomai. Rezultatai rodo, kad praeinantys išemijos priepuoliai gali turėti ilgalaikį poveikį.
„Apie [praeinančių išemijos priepuolių] poveikį žinoma labai nedaug, nes tradicinis požiūris į [tokius įvykius] yra susijęs su insulto prevencija (t. y. hipertenzijos kontrole, trombocitų, antikoaguliantų vartojimu arba chirurgine intervencija)… Šis tyrimas siūlo naują požiūrį į ilgalaikį praeinančių išemijos priepuolių, kurie tradiciškai buvo laikomi neturinčiais ilgalaikių pasekmių, poveikį. Tai gali suteikti naujų aspektų lėtinio nuovargio gydymui ir ištyrimui“, – sakė tyrime nedalyvavęs sertifikuotas kraujagyslių chirurgas iš Fauntin Valyje, Kalifornijoje, įsikūrusio medicinos centro „MemorialCare Orange Coast“ dr. Christopheris Yi.
Tyrėjai: nuovargis gali būti kur kas dažnesnis, nei manoma
Šis tyrimas turi keletą ribotumų. Pirma, jis buvo atliktas vienoje Danijos ligoninės insulto skyriuje. Tai reiškia, kad ateityje reikės atlikti įvairesnių tyrimų, nes šis negali būti apibendrintas įvairesnėms gyventojų grupėms.
Tyrėjai taip pat pripažino, kad yra tikimybė, jog dalyvių giminaičiai padėjo atsakyti į anketų klausimus, o tai galėjo turėti įtakos atsakymų tikslumui. Be to, kai kurie dalyviai nebuvo įtraukti, nes atsisakė dalyvauti dėl energijos trūkumo, o tai rodo, kad jie taip pat juto nuovargį. Tyrėjai mano, kad dėl to galėjo atsirasti atrankos šališkumas, todėl „nuovargio dažnumas buvo nepakankamai įvertintas“. Taigi ateityje gali būti tikslinga atlikti dar daugiau nuovargio tyrimų.
Tęsiant mokslinius tyrimus reikėtų išsiaiškinti, kodėl žmonėms po praeinančių išemijos priepuolių pasireiškia nuovargis, nes šio tyrimo metu to nustatyti nepavyko.
Ką tai reiškia klinikinėje praktikoje?
Šiuose duomenyse atsispindi ilgalaikės praeinančių išemijos priepuolių pasekmės. Tęsiant šios srities mokslinius tyrimus, gydytojai gali būti skatinami įvertinti pacientus varginantį nuovargį ir pasiūlyti tinkamą pagalbą. Naujai surinkti duomenys taip pat gali parodyti, kad po praeinančio išemijos priepuolio reikia atidžiau stebėti nuovargį.
„Nuovargis turėtų būti kruopščiai vertinamas atliekant tolesnius tyrimus po praeinančio išemijos priepuolio net ir tiems pacientams, kurie atrodo neurologiškai sveiki. Be to, pacientai turėtų būti informuojami, kad praeinantis išemijos priepuolis gali turėti tęstinių padarinių, o tai gali pakoreguoti lūkesčius ir paskatinti laiku kreiptis pagalbos“, – sakė Ch. Yi.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad jų tyrimo rezultatai rodo, jog trumpalaikį išemijos priepuolį patyrusių pacientų nuovargio lygis yra panašus į insultą patyrusių pacientų nuovargio lygį.
Jie taip pat pažymi, kad dėl nuovargio gali būti sunku atsigauti po praeinančio išemijos priepuolio ir tai gali neigiamai paveikti žmogaus pastangas keisti gyvenimo būdą. Anot tyrėjų, reabilitacija gali būti tokia pat svarbi praeinantį išemijos priepuolį patyrusiems pacientams kaip ir išgyvenusiems insultą.
„Identifikavę pacientus, kuriems netrukus po [praeinančio išemijos priepuolio] pasireiškia nuovargis, galime sutelkti pastangas ir padėti jiems geriau valdyti pasireiškiančius simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę. Tradiciškai manome, kad praeinantys išemijos priepuoliai yra trumpalaikiai įvykiai, turintys ribotą ilgalaikį poveikį pacientams. Remdamiesi šiomis išvadomis, turėtume apsvarstyti galimybę tobulinti atrankinę patikrą, leidžiančią identifikuoti pacientus, kuriems gresia ilgalaikės pasekmės“, – sakė tyrime nedalyvavęs sertifikuotas intervencinis kardiologas ir Laguna Hilse, Kalifornijoje, įsikūrusio medicinos centro „MemorialCare Saddleback“ struktūrinės širdies programos medicinos direktorius dr. Chengas Hanas Chenas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.