Erkių populiacija nevaldomai didėja, o Laimo ligą sukeliančiomis borelijomis arba encefalitu užsikrėtusi vidutiniškai kas trečia erkė. Tai yra net trečdalis.
„Visiškas ugnies uždraudimas ne tik leidžia nevaldomai daugintis erkėms, bet ir daro žalą ekosistemai“, – teigia gamtininkas Andrius Gaidamavičius. Jo kolega Artūras Griška prieštarauja: „Tai būtų pražūtinga.“
Deginimas – efektyvus būdas kovoti su erkėmis
Gamtininkas A. Gaidamavičius sako, kad griežtas draudimas deginti pievas yra viena iš erkių plitimo priežasčių. Pasak jo, kontroliuojamas pernykštės žolės ir miško paklotės deginimas būtų efektyvus būdas kovoti su erkėmis. Tai, anot jo, patvirtina JAV mokslininkų atlikta studija, kuri apima ne mažiau nei 10 metų stebėjimą, kaip ugnis veikia erkių populiaciją.
Anot aplinkosaugininko, nustatyta, kad didžiausias efektyvumas pasiekiamas, kai tam tikras plotas išdeginamas 4 metus iš eilės. Ne visada tai yra įmanoma, bet net jeigu bus deginama vieną kartą per 5 metus, erkių gausa sumažės net 30 proc. (Nuorodą į tyrimą galite rasti čia: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9005326/).
„Vadinasi, atitinkamai sumažėtų rizika susirgti Laimo liga ar erkiniu encefalitu. Visiškai eliminuoti erkių plitimo deginimu nepavyks, bet nekontroliuojamą dauginimąsi galima sustabdyti ir taip išgelbėti daugelio žmonių sveikatą ir net gyvybę“, – sako pats kelis kartus Laimo liga sirgęs mokslininkas.
Protingas ir kontroliuojamas deginimas kitos gyvūnijos nepražudytų
O kaip su gyvąja gamta? Ar nepadarysime jai neatitaisomos žalos, jei reabilituosime pievų deginimą? Juk tiek daug sukurta vaizdo klipų, kaip ugnyje žūsta kiškučiai, paukščiai, ropliai, daugybė bestuburių.
„Prisipažinsiu, prieš 10–15 metų pats buvau labai didelis pievų deginimo priešininkas, važiuodavau į radijo laidas ir kalbėdavau, kaip blogai tai yra. Bet, daugėjant žinių apie ugnies poveikį ekosistemoms, imu kardinaliai keisti savo požiūrį.
Istorija mus pamokė, kad kas anksčiau buvo uždrausta, atsisuko kitu lazdos galu prieš mus pačius.
Kontroliuojamas deginimas nuo įprasto gaisro skiriasi tuo, kad tu gali pasirinkti tinkamiausią laiką, kad kitai gyvūnijai padarytum mažiausią žalą. Gamtininkas dr. Bronius Šablevičius tokį deginimą siūlo atlikti kovo mėnesį, neišėjus pašalui, mat dauguma kitų gyvūnų tokiu metu dar miega po žeme, o erkės, išalkusios po žiemos, jau ropščiasi ant sausos žolės.
Anksčiau buvo teigiama, kad erkės tampa aktyvios, kai oro temperatūra pakyla aukščiau 5 laipsnių šilumos, bet iš savo stebėjimų galiu pasakyti, kad jos aktyvios esant bet kokiai pliusinei temperatūrai. Juk erkės yra ne vabzdžiai, o voragyviai ir daugumai voragyvių būdinga didesnė tolerancija žemai temperatūrai (pavyzdžiui, žiemą galima pamatyti sniegu vaikštančius vorus, kai oro temperatūra yra lengvai minusinė).
Vykdant kontroliuojamą deginimą vėlesniu laiku nėra sunku tą deginimą atlikti nedideliais ploteliais ir iš anksto išbaidyti visus smulkius žinduolius, paukščius ir roplius. Taip pat svarbu žiūrėti, kad deginamas substratas (sausa žolė ar miško paklotė) nebūtų perdžiūvęs. Jo apatinė dalis turėtų būti drėgna, tada ugnis nueis tik paviršiumi ir daugiausia klius būtent erkėms“, – apie kovą su erkėmis kalba gamtininkas.
Erkių platinamų ligų daugėja ir dėl ekologinės pusiausvyros, ir dėl benamių kačių
A. Gaidamavičius paneigia mitą, kad sovietmečiu erkių buvo mažiau, nes miškus purkšdavo chemikalais iš lėktuvų.
„Purkšdavo ne erkes, o spyglius ir lapus graužiančius kenkėjus. Šie pesticidai neveikia voragyvių ir dažniausiai net nepasiekia miško paklotės. O erkių buvo mažiau, nes buvo deginami sausos žolės plotai. Be to, ir žiemos buvo gerokai šaltesnės“, – teigia gamtininkas.
Erkių ir jų platinamų ligų, pasak A. Gaidamavičiaus, daugėja ir dėl vis labiau pažeidžiamos ekologinės pusiausvyros.
„Atsiranda kur kas daugiau vietų, kur erkėms labai palanku veistis. Visų pirma tai apleistos, krūmijančios pievos ir miško kirtavietės, kuriose erkėms labai tinkamas mikroklimatas, pakanka aukštos žolės ir gausu maisto – pelinių graužikų bei kanopinių žinduolių. Šie gyvūnai yra puikūs erkių platinamų ligų rezervuarai“, – sako jis.
Kur yra erkių veisyklos?
Tyrimai rodo, kad daugiausia erkių yra atvirose kirtavietėse, kur veisiasi daugiausia smulkiųjų graužikų. Ten iš tiesų yra erkių veisykla.
Vaikštant po mišką, gamtininkas pataria labiausiai vengti šių vietų:
Mokslininkas pabrėžia, kad erkes dažnai perneša beglobės katės, todėl nenustebkite, kad erkė jums gali įsisiurbti ir mieste einant šaligatviu.
Kita nuomonė – masinis deginimas atneštų daug žalos
Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Griška turi kitokią nuomonę apie pievų deginimą.
Jis sako, kad žolės deginimas, kad ir kontroliuojamas, nėra tinkamas būdas erkių populiacijai mažinti. Anot jo, tai atneštų liūdnų pasekmių gyvūnijai, dirvožemiui ir net atmosferai.
„Visų pievų nenudeginsi, o jeigu prasidės masiniai deginimai – poveikis bus baisus. Sutikite, kad paprastas žmogus neatsižvelgs į visas gamtines sąlygas ir vadinamasis kontroliuojamas deginimas gali baigtis liūdnai. O kai kalbame apie gyvūniją, netiesa, kad anksti pavasarį pievose tik erkės veisiasi. Labai daug paukščių žiemoja žolėse. Galų gale, kiek reikėtų tokių plotų išdeginti, kad mes pajustume erkių sumažėjimą“, – teigia specialistas.
Purškimas specialiais insekticidais gali būti veiksmingas
Jis sako, kad anksčiau erkių buvo gerokai mažiau, nes miškininkai purkšdavo tam tikras vietas insekticidas nuo erkių ir kitų parazitų.
„Tai buvo veiksminga priemonė. Erkių populiacija nebuvo tokia gausi, kaip ir jų nešiojamomis ligomis susirgusių žmonių. Dabar, anot miškininkų, purškimo atsisakyta, nes tai brangiai kainuoja. Manyčiau, kad reikėtų atlikti vertinimus ir surasti lėšų žmonių sveikatai“, – sako aplinkosaugininkas.
Kita vertus, anot specialisto, reikėtų išrasti tokį purškiamą nuodą, kuris veiktų tik erkes, bet nežudytų kitų vabzdžių.
„Kol kas nėra objektyviai geros priemonės kovoti su erkėmis. Belieka tik patiems žmonėms saugotis. Pavyzdžiui, aš eidamas į mišką visada naudoju erkes atbaidantį repelentą ir atitinkamai apsirengiu. Žinoma, esu pasiskiepijęs ir nuo erkinio encefalito“, – sako aplinkosaugininkas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.