Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo „aušriečio“ Aido Gedvilo neteisėto praturtėjimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikina, jog situacija jam žinoma. „Aušriečių“ lyderio teigimu, A. Gedvilo veikla, dėl kurios pradėtas tyrimas, buvo vykdoma tvarkingai ir protingai.
„Aš tikrai domėjausi. Nes kaip partijos pirmininkas, kaip frakcijos seniūnas, viskuo, kur kyla klausimų su mano frakcijos nariais, aš pasidomiu. Kalbėjome su Aidu, kokia yra situacija. Bent jau man ką jis paaiškino, viskas yra labai tvarkingai, protingai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau buvo kartą įvertinusi, pasižiūrėjusi“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Prokuratūra turi pradėti ikiteisminį tyrimą, kai kažkas skundžiasi arba kai kažkas viešai iškelia klausimą. Tai teisėsauga, matyt, išsiaiškins, dokumentų paprašys ir, aš įsivaizduoju, matyt, tuo viskas ir baigsis. Matyt, kito varianto pas mus, teisinėje valstybėje, ir nėra“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, pirmadienį Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto A. Gedvilo praturtėjimo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.
Pasak prokuratūros, atliekant tyrimą bus siekiama nustatyti, ar Seimo nario ir vienos uždarosios akcinės bendrovės atsakingų asmenų veiksmais įgyjant ir perleidžiant Vilniuje esantį nekilnojamąjį turtą nebuvo padarytos nusikalstamos veikos.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas išnagrinėjus gautus pranešimus apie žiniasklaidoje 2026 m. kovo 9 d. viešai paskelbtą tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ atliktą tyrimą bei jo išvadas.
Primena, kad tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ atliko tyrimą, kuris parodė, jog A. Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdoma bendrovė „Aidma“ kontroliavo dvi degalines Šiaulių krašte, kurias 2015 m. už 645 tūkst. eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuomet valdytai bendrovei „Soltekana“ ir kurios 2016 m.
už mažesnę kainą buvo parduotos degalinių tinklui „Jozita“.
Anot tyrimą atlikusių žurnalistų, pačioje praėjusios Seimo kadencijos pradžioje tuometinis „darbietis“ A. Gedvilas ėmėsi Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų, siūlydamas praplėsti alternatyviųjų degalų sąvoką ir prailginti terminą, per kurį degalų tiekėjai turėtų pateikti biodegalų kokybę įrodančius dokumentus.
Be to, anksčiau išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys.
Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys.
Praėjusių metų gegužės pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.
Žemaitaitis apie finansų ministro sprendimus: „Jei būčiau premjeras, jis iki ministerijos nespėtų pareiti“
Tuo tarpu „Nemuno aušros“ pirmininkas ir toliau kritikuoja finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną. Anot politiko, pastarasis negeba tinkamai tvarkytis kuro kainų krizės akivaizdoje.
„Jeigu mes, koalicija, kalbame, kad yra problema su kuro kainomis ir mes turime ją spręsti, mažinti akcizą proporcingai surenkamam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kiekio dydžiui, atsiranda finansų ministras, kuris yra pastatytas tos pačios koalicijos ir sako: „Eikit jūs visi velniop“ . Žinote, toks ministras, jeigu aš būčiau premjeras, jis iki ministerijos nespėtų pareiti – su pareiškimu baigtų darbą“, – komentavo R. Žemaitaitis.
„Taip negali būti valstybėje. Kai yra chaosas, kai degalinės, tikėtina, naudojasi karine situacija ir kuro kainas sukėlė tikrai nepagrįstai. Mes informacijos negauname, pavedame ministrui atlikti darbą ir ministras sako: „Aš čia nieko jums nedarysiu.“ Negali šitaip valstybėje vykti“, – teigė jis.
Finansų ministras anksčiau teigė, jog Lietuva šiuo metu nesvarsto galimybės mažinti akcizus degalams. Pasak K. Vaitiekūno, tokią galimybę riboja europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) įsipareigojimai. Kartu jis pridūrė, kad net sumažinus akcizus, tai neturėtų ženklaus poveikio kuro kainoms.
„Aušriečių“ pirmininkas kritiką finansų ministrui išsakė ir antradienį. Tuomet jis teigė, kad K. Vaitiekūnas nusimeta atsakomybę dėl padidėjusių degalų kainų.
Prezidentūra reaguodama į šiuos R. Žemaitaičio pareiškimus nurodė, kad ministras ir jo vadovaujama ministerija ruošiasi visiems potencialiems scenarijams.
Tuo metu premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas sakė nemanantis, kad atskirų politikų pasisakymai turės įtakos ministro likimui. Pasak jo, Finansų ministerija netrukus pristatys galimas papildomas alternatyvas, siekiant spręsti kylančių degalų kainų klausimą.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.
Finansų ministras atsako kritikams: sprendimai dėl kuro kainų yra riboti
„Nemuno aušros“ pirmininkui kritikuojant finansų ministrą K. Vaitiekūną dėl negebėjimo tinkamai tvarkytis su kuro kainų krize, pastarasis teigia, jog sprendimai šios problemos akivaizdoje yra ganėtinai riboti.
„Perskaičiau, ką jis sakė. Stengsimės geriau reaguoti“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Paklaustas, ar jaučia premjerės Ingos Ruginienės ir prezidento Gitano Nausėdos palaikymą, ministras atsakė teigiamai.
„Taip, be abejo jaučiu. Jie visi supranta, iš kur tos krizės šaknys yra. Visi bando rasti sprendimą, bet išties sprendimai ganėtinai riboti. Panašioje situacijoje yra visos šalys“, – pabrėžė jis.
R. Žemaitaitis rimtai svarsto kandidatūrą į Palangos merus
R. Žemaitaitis, kiek anksčiau paskelbęs, kad ketina kandidatuoti į Palangos merus, sako rimtai svarstantis šį klausimą.
„Palangos skyrius prieš kokius gal tris ar keturis mėnesius, kadangi aš vis tiek daugiau mažiau gyvenu Palangoje, sako: „Būtų gerai, kad pas mus į Palangą pareitumei.“ Tai gerai, sakau, jeigu iškėlėt, tai iškėlėt“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Aš tai žiūriu linksmai. Aš tai žiūriu rimtai. Man tai Palangos mero pozicija tikrai yra įdomi“, – pridūrė jis.
Kita vertus, anot R. Žemaitaičio, dar yra laiko iki gruodžio mėnesio apsispręsti.
„Aš Palangoje nuo 1992 ar 1993 metų, kai tėvai įsigijo nekilnojamojo turto, tai ten aš būnu. Man smagu ten, ten yra gera, ten žiemą ramu, vasarą linksma yra“, – sakė „Nemuno aušros“ vedlys.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų pavasarį.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.