Storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų Vakarų valstybių. Nuo jo šalyje kasmet miršta apie 800 gyventojų.
Pasak Santaros klinikų Pilvo ir chirurgijos centro vadovo bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus T. Poškaus, storosios arba storosios ir tiesiosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų vakarietiškų šalių.
„Tai vienas dažniausių pagal mirštamumą vėžių. Tinkamai negydant gali pacientą pražudyt“, – sako jis.
Profesoriaus teigimu, didelis mirštamumas nuo storosios žarnos vėžio yra siejamas su biologinėmis vėžio savybėmis, kurių mokslininkai ne visada pajėgūs įvardyti.
„Atrodo, gydymas skiriamas, bet jis ne visada gali pagelbėti dėl naviko sudėtingos biologinės formos. Kita svarbi priežastis – nustatymo diagnostika. Kuo anksčiau nustatome, tuo mažesnė tikimybė, kad jis išplis, ir didesnė tikimybė pagydyti be didesnių pasekmių“, – tikina pašnekovas.
Simptomai
Anot T. Poškaus, storosios žarnos vėžio simptomai gali būti skirstomi į tris grupes. Viena jų – kai nejaučiami simptomai.
„Situacija, kai simptomų nejaučiame, bet pasiekiame tam tikrą amžių. Nelaimei, tas amžius yra 50 metų. Jau yra duomenų, kad ir 45 metų reikia susirūpinti sveikata net ir nieko nejaučiant. Lietuvoje yra patikros programa nejaučiantiems jokių simptomų. Visi žmonės kas dvejus metus turėtų pasitikrinti, kurie pasiekė tam tikrą amžių“, – sako profesorius.
Kalbėdamas apie simptomus, Santaros klinikų Pilvo ir chirurgijos centro vadovas įvardija tuštinimosi pasikeitimus ar atsiradusį kraujavimą.
„Kraujo pasirodymas tuštinantis – dažniausiai pacientus gąsdinantis simptomas, kuris atveja pas gydytoją į kabinetą. (…) Taip pat tuštinimosi pasikeitimai, kurie atsirado neseniai – ne prieš 10–20 metų, bet prieš mėnesį ar pusmetį. (…) Įprastai buvęs tuštinimosi režimas, pavyzdžiui, kartą, kelis kartus per dieną ar kas antrą dieną staiga pasikeičia – žmogus dažniau į tualetą pradeda vaikščioti arba užkietėja viduriai, atsiranda raižymai, gurguliavimai“, – teigia pašnekovas.
Be to, jis ragina atkreipti dėmesį ir į artimuosius, kurie yra sirgę storosios žarnos vėžiu.
„Jei yra šeimoje asmenų, kurie sirgo storosios žarnos vėžiu arba polipais jaunesni nei 50 m., tai reikėtų pasitikrinti dešimt metų anksčiau nei jauniausias asmuo šeimoje, sirgęs šiuo vėžiu. Jei sirgo kažkas 45 m., tai tikrintis reikėtų 35 m. Uždegiminėmis žarnyno ligomis sergantys asmenys, pavyzdžiui, opiniu kolitu ar krono liga, turėtų tikrintis kitokiu režimu nei kiti“, – sako jis.
Profilaktinė patikra
Lietuvoje galima atlikti storosios žarnos vėžio profilaktinį tyrimą į laboratoriją atnešus išmatų. Šis tyrimas kartojamas kas dvejus metus. Pasak T. Poškaus, išsiaiškinti, ar žmogus serga storosios žarnos vėžiu, padeda kolonoskopija.
„Kolonoskopija nustato beveik 100 proc. yra vėžys ar ne. Tai invazinė procedūra, kuriai reikia pasiruošti. (…) Procedūros metu dažniausiai pacientas miega ir nieko nejaučia. (…) Jos metu nustatom ir pašalinam polipus, panaikinam ikivėžines būkles. Jei pašalinsim polipus, jiems nebus kur rastis ir sumažinsim ne tik mirties, bet ir riziką sirgti vėžiu. Kolonoskopija yra daroma kartą per 10 metų“, – teigia profesorius.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.