Nuolatinis stresas tapo neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Skubame, vėluojame, perdegame, o mūsų kūnas ir protas už tai sumoka didžiulę kainą. Bet ar tikrai privalome su tuo susitaikyti? Ar galima ištrūkti iš šio nesibaigiančio įtampos rato? Pasak psichologės Ievos Kirkilės, vienas veiksmingiausių būdų sumažinti stresą ir išsaugoti gerą savijautą – fizinis aktyvumas. Kaip judėjimas keičia mūsų psichinę ir fizinę būklę, ji aiškina remdamasi tyrimais ir realiais pavyzdžiais.
Moksliniai tyrimai: judėjimas padeda kovoti su stresu
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad bent šiek tiek fizine veikla užsiimantys darbuotojai praleidžia 27 proc. mažiau darbo dienų dėl ligos. Vadinasi, fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ligos, kurios tiesiogiai veikia mūsų darbo našumą.
„Tyrimai rodo, kad vos 10 minučių fizinio aktyvumo gali padidinti produktyvumą iki 20 proc., o kas valandą daromos 5 minučių fizinio aktyvumo pertraukėlės sumažina nuovargį 30 proc. Fizinis aktyvumas ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir turi teigiamą poveikį psichologinei būsenai. Vaikščiojimas, bėgiojimas ar kita ritmiška veikla skatina vadinamąjį difuzinį mąstymą – procesą, kai smegenys nesąmoningai jungia idėjas ir padeda atrasti kūrybingus sprendimus“, – teigia I. Kirkilė.
Pasak psichologės, tai leidžia lengviau įveikti stresą ir pagerinti darbo našumą.
Asmeniniai pavyzdžiai: kaip fizinis aktyvumas keičia gyvenimą
Psichologė pateikia realių pavyzdžių.
„Vienos įmonės vadovas Tomas pastebėjo, kad įpusėjus darbo dienai jaučiasi išsekęs, susikaupti jam darėsi vis sudėtingiau, pastebėjo ir gerokai nukritusią nuotaiką. Vieną dieną jis perskaitė, kad net trumpas judėjimas gali padėti atgauti energiją ir produktyvumą, todėl nusprendė pabandyti šiek tiek pajudėti kiekvieną dieną.
Po pietų jis išeidavo pasivaikščioti aplink biurą 10 minučių. Po mėnesio vyras pastebėjo pokyčius: sumažėjo stresas, mintys tapo aiškesnės, atsirado daugiau energijos, o sudėtingos problemos darbe ėmė atrodyti lengviau išsprendžiamos. Dabar Tomas vadovauja visai komandai, skatindamas ir ją judėti, organizuoja įvairias judėjimo pertraukėles ir džiaugiasi įvedęs paprastą praktiką, kuri pagerino ne tik jo asmeninius, bet ir visos komandos rezultatus. Kitas įmonės darbuotojas Rimas pastebėjo, kad po ilgų darbo valandų prie kompiuterio jo produktyvumas stipriai krenta, tad vieną dieną nusprendė kas valandą daryti 5 minučių pertrauką, praleisdamas jas pasivaikščiodamas arba atlikdamas lengvus pratimus. Po kelių savaičių jis pajuto, kad ne tik dirba efektyviau, bet ir grįžta namo mažiau pavargęs. Šie pavyzdžiai iliustruoja labai paprastą tiesą – judėjimas teigiamai veikia mūsų sveikatą. Bet kokia fizinė veikla gali sustiprinti mūsų protinius gebėjimus, pagerinti nuotaiką, padidinti produktyvumą. Seminaruose, kuriuos organizuoja išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“, finansuoja „Sporto rėmimo fondas“, ne kartą akcentavau, kas gali nutikti, jei žmogus nėra fiziškai aktyvus“, – judėjimo naudą apibendrina psichologė.
Ne tik produktyvumas, bet ir gera savijauta
Intensyvus darbo tempas skatina visuomenę visą laiką siekti didesnio efektyvumo. Tačiau psichologė I. Kirkilė pabrėžia, kad produktyvumas neturi būti vienintelis tikslas – svarbu ir kokybiškas poilsis bei dėmesys savijautai. Ji skatina nepamiršti, kad net ir trumpi fiziniai pratimai gali padėti ne tik sumažinti stresą, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
„Savaitgalį dalyvavau įdomioje diskusijoje, turėjau galimybę apie produktyvumą ir efektyvumą pagalvoti truputėlį kitu kampu. Šiuolaikinis darbo tempas yra tikrai labai intensyvus, dažnai jaučiamės nepakankamai iš savęs reikalaujantys, norisi vis daugiau ir daugiau nuveikti. Kartais susidaro įspūdis, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes kasdien turime būti vis produktyvesni, nešantys vis geresnius rezultatus. Todėl turime ieškoti būdų, kaip galime sau padėti. Dalyvaudama diskusijoje supratau, kad kartais turime kalbėti ne apie produktyvumą ar efektyvumą, o apie kokybišką poilsį ir laiką sau. Tad labai kviečiu leisti sau nebūti 100 proc. kiekvieną sekundę efektyviam, o padėti sau – ir fizinis aktyvumas gali būti vienas iš būdų tai padaryti“, – pataria I. Kirkilė.
Jeigu norime išlikti kiek įmanoma sveikesni, turime judėti. Judėjimas – vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų sumažinti stresą bei pagerinti gyvenimo kokybę, teigia psichologė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.