Siekdama geriau suprasti, su kokiais sveikatos iššūkiais susiduria Lietuvos gyventojai, „Eurovaistinė“ inicijavo išsamų tyrimą, pasitelkdama sveikatos ir duomenų ekspertus. Tyrimo partnerė „Hubel“ 2025 metų birželį apklausė daugiau nei 2 tūkstančius 18–74 metų amžiaus šalies gyventojų. Tai buvo dvigubai didesnė imtis nei įprastai taikoma reprezentatyviose apklausose Lietuvoje, užtikrinanti aukštą rezultatų patikimumą.
Šiam tyrimui, paremtam aukštais moksliniais standartais, specialų klausimyną parengė gerai žinomi specialistai: genetikas, ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas dr. Vaidas Dirsė, socialinių mokslų daktarė, vartotojų elgsenos ekspertė ir rinkos tyrimų agentūros „Hubel“ įkūrėja bei vadovė Eleonora Šeimienė, taip pat „Eurovaistinės“ komanda kartu su farmacinės veiklos vadove Egle Laskauskaite.
„Atlikome pirmą tokį tyrimą Lietuvoje, kad faktais pagrįstume tai, ką daugelis iš mūsų pastebi kasdien. Pamatėme, kad fizinė ir emocinė sveikata stipriai susijusios – nerimas, nuovargis ir stresas pasireiškia ir kaip skausmai bei sutrikimai kūne. Todėl vien tik simptomų šalinimas nepadės pagerinti bendros savijautos, jei nebus atkreiptas dėmesys į emocinę gerovę. Moksliškai tikslus mūsų įgyvendintas tyrimas yra tik pirmasis žingsnis – išgryninus spragas, atsiveria galimybės efektyvesniam visuomenės švietimui ir paslaugų gerinimui“, – sako E.Laskauskaitė.
Tyrimo duomenimis, 35 procentai dalyvių per pastarąjį mėnesį susidūrė su nugaros, pečių ar sprando skausmais. Apie ketvirtadalis jautė sąnarių skausmus arba turėjo judėjimo problemų. Maždaug tiek pat apklaustųjų skundėsi miego sutrikimais. Kas penktas nurodė kentęs galvos skausmus, migreną, patyręs emocinių ar psichologinių iššūkių, o 17 procentų – turėjo virškinimo problemų. Ilgaamžiškumo ekspertas V. Dirsė aiškina, kodėl šie, iš pažiūros skirtingi, negalavimai gali būti glaudžiai susiję.
SIMPTOMAI, KURIŲ GERIAU NEIGNORUOTI
Pasak dr. V. Dirsės, skausmas ar nemiga nėra priešas – tai dažnai yra svarbi informacija.
Jei slopiname simptomus, bet nešaliname jų priežasties, kūnas ras kitą būdą būti išgirstas. „Emocinis stresas pasireiškia ne viena forma – jis paveikia skirtingas sistemas, todėl simptomai gali atrodyti nesusiję. Tačiau iš tiesų jie dažnai turi bendrą priežastį“, – teigia vienas iš tyrimo autorių ir dalijasi įžvalgomis apie tai, kokius organizmo siunčiamus signalus reikėtų išmokti atpažinti.
Miego kokybės ir struktūros sutrikimai. Vienas pirmųjų ženklų, kad organizmas patiria per didelę įtampą, yra miego problemos. Čia svarbu ne tik tai, kiek miegame, bet ir kaip, aiškina dr. V. Dirsė: „Dažnai manoma, kad pakanka 8 valandų miego. Tačiau ne ką mažiau svarbu yra miego struktūra. Gilaus miego fazė turėtų trukti bent apie valandą per naktį. Jei jos nuolat trūksta, organizmas nespėja atsistatyti. Ilgainiui tai gali sukelti dar daugiau įvairių sveikatos sutrikimų.“
Raumenų ir sąnarių skausmai. Ilgalaikis stresas skatina raumenų įsitempimą, ypač kaklo, pečių ir viršutinės nugaros srityje. Tyrimai rodo, kad stresas gali ne tik sustiprinti esamus, bet ir sukelti nugaros skausmus, net jei nėra aiškios fizinės traumos. „Galime įsivaizduoti, kad kūnas „neša“ stresą. Jei jis nėra nukraunamas sąmoningai – nesuteikiama atsikvėpti per poilsį, judėjimą ar miegą – jis kaupiasi raumenyse“, – įspėja ilgaamžiškumo ekspertas.
Padažnėję galvos skausmai ar migrena. Pasak dr. V. Dirsės, dažni emocinio streso palydovai yra kraujagyslių spazmai ir raumenų įsitempimas pakaušio srityje. Dėl neurocheminių pokyčių smegenyse galvos skausmai gali tapti dažnesni ir intensyvesni, o įprasti vaistai padėti tik trumpam.
Virškinimo sutrikimai – „stojantis“ skrandis, pilvo pūtimas, refliuksas. Stresas slopina „ilsėkis ir virškink“ režimą ir suaktyvina sistemą, kuri atsakinga už „kovok arba bėk“ būseną, aiškina ekspertas. Dėl to sumažėja seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimas, sulėtėja žarnyno peristaltika ir gali sutrikti mikrobiotos balansas – o tai sukelia tokius simptomus kaip dispepsija, pilvo pūtimas ir refliuksas.
Staigūs svorio pokyčiai. Ilgalaikis stresas didina kortizolio kiekį, kuris skatina alkio padidėjimą, riebalų kaupimąsi ir gali sąlygoti atsparumą insulinui, sutrikdydamas medžiagų apykaitą. Ilgaamžiškumo ekspertas pabrėžia, kad tai svarbu ne tik dėl svarstyklių rodomų kilogramų. „Chroninis stresas ir aukštas kortizolio lygis pagreitina ląstelių senėjimą, skatina sisteminį uždegimą ir oksidacinį stresą – visi šie faktoriai yra tiesiogiai susiję su ląsteliniu senėjimu ir sutrumpėjusia gyvenimo trukme“, – sako V. Dirsė.
Susilpnėjęs imunitetas, pablogėjusi odos ir plaukų būklė. Tas pats chroniškai padidėjęs kortizolio kiekis slopina imuninę sistemą, sumažina priešuždegiminių citokinų gamybą ir sutrikdo gleivinės imuniteto barjerą, vardija medicinos mokslų daktaras. Dėl to kūnas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms, gali aktyvuotis „miegantys“ virusai (pvz., pūslelinė), prastėti odos būklė ir silpnėti plaukai. Tai ne kosmetinė, o sisteminė organizmo reakcija.
HRV (širdies ritmo variabilumo) sumažėjimas. Šiuolaikines technologijas pasitelkia tik maža dalis visuomenės – vos 12 procentų naudoja išmaniuosius sveikatos stebėjimo įrankius, rodo tyrimas. Tačiau su jais galima ne tik skaičiuoti žingsnius ir sekti pulsą, bet ir stebėti širdies ritmo variabilumą (HRV) – tai netiesioginis, bet labai informatyvus streso rodiklis. Dr. V. Dirsė aiškina, kad žemas HRV gali signalizuoti, jog nervų sistema nebesugeba pereiti į poilsio režimą ir organizmas gyvena nuolatinėje įtampoje, net jei pats žmogus to sąmoningai nebejaučia.
Sumažėjęs deguonies lygis kraujyje. Šį rodiklį taip pat dr. V. Dirsė rekomenduoja stebėti, nes jis parodo problemas anksčiau, nei jas pajuntame. Stresas gali paveikti kvėpavimo gylį ir ritmą, taip pat paspartinti širdies plakimą – dėl to atsiranda didesnis deguonies poreikis. Jei jo lygis nukrenta per žemai, kūnas patiria deguonies stygių, o tai gali pasireikšti nuovargiu, prastesniu miegu, širdies ar kvėpavimo sutrikimais.
Nuolatinis energijos trūkumas ir sumažėjęs darbingumas. Tyrimo duomenys rodo, kad net 8 iš 10 žmonių per pastarąjį mėnesį bent trumpam jautė sumažėjusį produktyvumą dėl sveikatos. Tačiau jeigu nuolat jaučiate, kad energijos nebėra, nors nieko neskauda, tai gali būti aiškus signalas apie emocinės sveikatos problemas. Ilgainiui tai tampa savotiška norma, nors iš tiesų tai yra akivaizdus pervargimo ženklas.
Tačiau svarbu nepamiršti: pastebėjus tokius simptomus, pirmiausia reikia kreiptis į specialistus, o ne skubėti su išvadomis ar savigyda, įspėja dr. V. Dirsė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.