Tuberkuliozė – tai liga, kuri ilgą laiką gali tūnoti žmogaus organizme be jokių simptomų, aktyvuodamasi tik nusilpus imuninei sistemai. Ši sena infekcinė liga, nors ir valdoma šiuolaikinės medicinos, vis dar kelia rimtų iššūkių, ypač dėl atsparumo vaistams. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistės – Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorijos vyresnioji medicinos biologė, doktorantė Laima Vasiliauskaitė ir Pulmonologijos ir alergologijos centro Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja, doktorantė Rūta Mereškevičienė – dalijasi išsamiomis įžvalgomis apie šią klastingą ligą, jos diagnostiką ir gydymo specifiką.
Tuberkuliozė: klastinga liga, besislepianti daugelį metų
„Tuberkuliozė yra lėtai besivystanti liga. Nors jos bakterijos gali pažeisti daugelį organų, dažniausiai susiduriame su plaučių tuberkulioze“, – teigia Rūta Mereškevičienė. Ligos įtarimas kyla, kai žmogų ilgai vargina kosulys, skrepliavimas, subfebrilus karščiavimas (apie 37–38 °C), padidėjęs prakaitavimas, svorio kritimas. Tačiau dažnai simptomų gali visai nebūti, todėl liga neretai diagnozuojama profilaktinių patikrinimų metu.
Nors tuberkuliozė yra užkrečiama, ne visi turėję kontaktą su sergančiuoju ja užsikrečia. Didžiausią riziką susirgti turi žmonės su nusilpusiu imuniniu atsaku, pavyzdžiui, sergantys onkologine liga, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, ŽIV ar kenčiantys nuo mitybos nepakankamumo. Mikobakterijos gali gyventi „miegančios būsenos“ metų metus ir suaktyvėti tik susilpnėjus imunitetui.
Lietuvos iššūkis: atsparios tuberkuliozės grėsmė Europos kontekste
Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje palaipsniui mažėja, o tai lemia nauji, efektyvūs vaistai ir inovatyvi, greita diagnostika. Vis dėlto, Rūtos Mereškevičienės teigimu, Lietuvoje išlieka didelė vaistams atsparios tuberkuliozės dalis. „Pavyzdžiui, 2024 metais iš nustatytų 666 naujų atvejų net 24 proc. buvo vaistams atspari tuberkuliozė. Itin sunkios ligos formos, kai nustatoma atspari rifampicinui ar daugeliui vaistų tuberkuliozė, sudarė 17,4 proc. visų atvejų.
Tai vieni blogiausių rodiklių Europoje“, – pabrėžia specialistė.
Tuberkuliozės sukėlėjas: senas, lėtas ir atsparus
„Įprasta manyti, kad tuberkuliozę sukelia vienas mikroorganizmas, tačiau iš tiesų tai grupė genetiškai panašių sukėlėjų, vadinamų Mycobacterium tuberculosis kompleksu“, – aiškina Laima Vasiliauskaitė. Šis mikroorganizmas apibūdinamas kaip lėtas, senas ir konservatyvus. Tai vienas seniausių infekcinių ligų sukėlėjų, kurio nukleorūgščių aptikta net 70 tūkst. metų senumo žmogaus palaikuose.
Skirtingai nuo daugelio bakterijų, kurios dauginasi kas keliasdešimt minučių, tuberkuliozės sukėlėjas pasidalija į dvi bakterijas vos kartą per parą. Dėl to mikrobiologinių tyrimų rezultatų tenka laukti ilgai – nuo kelių savaičių iki trijų mėnesių. Ypatinga mikobakterijų sienelė saugo jas nuo rūgščių ir šarmų, todėl jos yra atsparios aplinkos veiksniams ir daliai dezinfekantų. Be to, tuberkuliozės sukėlėjai beveik nesidalija genetine informacija, lemiančia atsparumą vaistams, todėl atsparumas įgyjamas bakterijai dalijantis.
Santaros klinikų indėlis: pažangi diagnostika ir saugumas
Tuberkuliozės sukėlėjas priskiriamas trečiajai mikroorganizmų kategorijai pagal pavojingumą. Todėl laboratorijos darbuotojai dirba trečio biologinio saugumo lygio sąlygomis – dėvėdami specialias asmens apsaugos priemones, neigiamo slėgio patalpose, naudodami biologinės saugos spintas. Tokį darbą gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos, didelę patirtį turintys specialistai.
Santaros klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorija siūlo plačiausią tuberkuliozės ir netuberkuliozės mikobakterijų molekulinių ir mikrobiologinių tyrimų spektrą Lietuvoje. Laboratorija atlieka referentinės tuberkuliozės laboratorijos funkcijas ir atstovauja Lietuvai Europos referentinių tuberkuliozės laboratorijų tinkle. Tai reiškia nuolatines konsultacijas, metodinę pagalbą kitoms šalies laboratorijoms ir kvalifikacijos kėlimo mokymų organizavimą.
Modernūs diagnostikos metodai: greitis ir tikslumas
Laima Vasiliauskaitė pabrėžia molekulinių tyrimų svarbą: „Tai leidžia greičiausiai nustatyti tuberkuliozės sukėlėją plaučių ir kitų organų ėminiuose. Jau apie 15 metų per mažiau nei dvi valandas galime nustatyti, ar žmogus serga tuberkulioze ir ar liga atspari pagrindiniam vaistui, o pastaruosius penkerius metus – ir ar ji atspari kitiems svarbiems gydymui naudojamiems vaistams.“ Šiuos tyrimus Santaros klinikos atlieka vienintelės Lietuvoje visą parą, septynias dienas per savaitę.
Nors pasėliai į skystą ir standžią mitybines terpes gali trukti nuo kelių savaičių iki dviejų mėnesių, pasėlis išlieka auksiniu tuberkuliozės diagnostikos standartu. Išauginus sukėlėją, atliekami tyrimai dėl jautrumo vaistams nuo tuberkuliozės.
Vaistų atsparumo tyrimų svarba sėkmingam gydymui
„Gydant vaistams atsparią tuberkuliozę labai svarbu vienu metu skirti 4–5 efektyvius vaistus“, – teigia Rūta Mereškevičienė. Kadangi bakterijos dažnai būna atsparios keliems vaistams vienu metu, o gydymą riboja nepageidaujami reiškiniai ir gretutinės paciento ligos, informacija apie kiekvieno vaisto efektyvumą konkrečiam pacientui yra ypač svarbi. Mikrobiologiniai tyrimai reikalingi ne tik diagnozei, bet ir gydymo eigai vertinti, užtikrinant aukščiausio lygio pacientų gydymą glaudžiai bendradarbiaujant su medicinos biologais.
Ne tik tuberkuliozė: kitos mikobakterijų sukeliamos ligos
Rūta Mereškevičienė atkreipia dėmesį, kad be tuberkuliozės mikobakterijų, egzistuoja apie 200 rūšių netuberkuliozės mikobakterijų, aptinkamų aplinkoje, dirvožemyje, vandenyje ir perduodamų gyvūnų. Vakarų ir Pietų Europoje, sumažėjus tuberkuliozės atvejų, vis dažniau nustatoma netuberkuliozės mikobakterijų sukeliama plaučių liga. Laima Vasiliauskaitė priduria, kad šių mikobakterijų rūšis ir jautrumas vaistams nustatomas molekuliniais metodais per dvi–šešias savaites, ir šiuos tyrimus Santaros klinikos taip pat atlieka vienintelės Lietuvoje.
Griauname mitus: tiesa apie tuberkuliozę
Rūta Mereškevičienė griauna dažniausius mitus apie tuberkuliozę: „Vienas dažniausių mitų – kad tuberkuliozė yra nepagydoma. Tai netiesa: laikantis gydytojų rekomendacijų, gydymas dažniausiai būna sėkmingas.“ Taip pat klaidinga manyti, kad ja serga tik socialinę atskirtį patiriantys asmenys – ši liga gali paliesti bet kurį. Dar vienas mitas – kad užsikrėtus mikobakterijomis būtinai išsivystys aktyvi liga, nors daugeliu atveju infekcija lieka latentinė, t. y. nesukelia jokių simptomų.
Kada sunerimti? Simptomai ir profilaktika
Jeigu turėjote kontaktą su sergančiu tuberkulioze, būtina pasitikrinti. Pagrindinis tyrimas – krūtinės ląstos rentgenograma. Nustačius pakitimų, reikia kreiptis į gydytoją pulmonologą. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei ilgą laiką vargina kosulys, skrepliavimas, neaukšta temperatūra, svorio kritimas ar gausus prakaitavimas.
Ateities perspektyvos ir specialistų bendradarbiavimas
Abi specialistės tęsia mokslinius tyrimus. Laimos Vasiliauskaitės doktorantūros tema – M. tuberculosis padermių virulentiškumą, atsparumą vaistams ir plitimą lemiantys genominiai veiksniai. Preliminarūs rezultatai rodo, kad apie 40 proc. pakartotinai susirgusių pacientų patiria reinfekciją, o ne ligos atkrytį. Rūta Mereškevičienė tiria prieštuberkuliozinių vaistų nepageidaujamus reiškinius, jų rizikos veiksnius bei sergančiųjų mitybos ir psichologinės būklės vertinimą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ekstrapulmoninė tuberkuliozė sudaro bent 15 proc. atvejų ES ir EEE šalyse, tačiau Lietuvoje – tik apie 7 proc. Todėl Laima Vasiliauskaitė kviečia įvairių sričių specialistus, kilus įtarimui ar klausimams dėl ėminių paėmimo, drąsiai kreiptis į Santaros klinikų laboratoriją.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.