Pažinimo funkcijų silpnėjimas neretai siejamas su natūraliu senėjimu, tačiau kartais tai gali būti ir rimtesnių ligų, tokių kaip Alzheimeris, požymis. Neuropsichologė – specialistė, tirianti smegenis ir elgesį, – atkreipia dėmesį, kad ankstyvieji smegenų pokyčiai gali pasireikšti subtiliais, tačiau svarbiais ženklais.
Žmonės, patiriantys pažinimo funkcijų silpnėjimą, kartais patys nejaučia ligos požymių, tačiau ankstyvose stadijose galima pastebėti svarbių ženklų. „Manau, kad kiekvienas senstantis žmogus vienaip ar kitaip atkreipia dėmesį į pažintinių funkcijų silpnėjimą,“ – pasakojo M.Sano. – Labai dažnai žmonės jaučia pokyčius, kurių aplinkiniai nepastebi arba nepripažįsta. Tai matau labai dažnai tarp savo pacientų. Jie sako: „Man tiesiog nesiseka taip gerai kaip anksčiau“ arba „Bandydamas kažką atlikti jaučiuosi tarsi apsiblausęs.“
Ankstyvieji Alzheimerio ligos simptomai: ekspertės įžvalgos
Atsižvelgdama į savo ilgametę patirtį ir žinias, M.Sano išskiria penkis požymius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
1. Klausimas „Ką veikiau šį rytą?“ arba atminties spragos
Pamiršimas kasdienės rutinos detalių gali būti nerimą keliantis signalas. „Ką valgiau pusryčiams šį rytą? Kokią rutiną atlikau šį rytą?“ „Tai gali būti problema,“ – pažymi M.Sano. Ne tik kasdienės, bet ir svarbių gyvenimo įvykių atminties praradimai gali reikšti, kad vyksta rimti pokyčiai. Pavyzdžiui, Staci Marklin, 47 metų moteris, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga, pasakoja, kad ji patirdavo „akimirkas, kai atrodė, kad viskas tiesiog dingsta“. „Kartą kažkas paklausė mano sūnaus gimimo datos, ir aš neturėjau jokios minties,“ – S. Marklin pasakojo.
2. Kitų žmonių nuogąstavimai ir pasikartojimai
Artimųjų pastebėjimai yra itin svarbūs. „Svarbiausia yra būti atviram, kai kiti išsako savo rūpestį, nes Alzheimerio ligos simptomus dažniausiai pastebi kiti žmonės,“ – sako M.Sano. Priimkite tai kaip pastebėtą pokytį, dėl kurio verta pasidomėti.
Jeigu artimieji nuolat mini, kad kartojatės arba užduodate tą patį klausimą vėl ir vėl, tai gali kelti nerimą ir reikalauti dėmesio.
3. Daiktai atsiranda keistose vietose
Pamiršimas, kur padėti daiktai, yra dažnas reiškinys. Tačiau daiktų padėjimas į visiškai netinkamas vietas, pavyzdžiui, raktų į šaldytuvą, gali būti ryškesnis simptomas. M.Sano pažymi, kad dažnai pasitaiko istorijų apie tai, kaip kažkas padeda savo raktus į šaldytuvą ar kitą netinkamą vietą. „Mano patirtis rodo, kad kai nutinka tokie dalykai, prieš tai yra nutikę jų daug daugiau“, – sako ji. Tai gali signalizuoti apie gebėjimo logiškai mąstyti ir tvarkyti aplinką sutrikimus.
4. Padidėjęs nerimas ir irzlumas
Su pažinimo funkcijų silpnėjimu gali atsirasti ir emocinių pokyčių. Negalėjimas rasti savo raktų ar telefono sukelia neįprastą nerimą. „Kartais žmonės tai gali suvokti ir būti ypač irzlūs ar nerimaujantys“, – sako M.Sano. – Tai gali reikšti, kad jie iš tikrųjų nerimauja dėl kažkokio pokyčio, kurio negali išreikšti žodžiais, ir verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.“ Šie emociniai svyravimai gali būti bandymas susidoroti su besikeičiančia realybe.
5. Užmirštos sąskaitos ir finansiniai sunkumai
Gebėjimas tvarkyti finansus ir atlikti sudėtingesnes užduotis yra vienas iš vėliau paveikiamų, bet labai svarbių ženklų. „Tai gali būti labai svarbus ženklas,“ – sako M.Sano. – Manau, kad tai tikriausiai didžiausia problema.“ Jeigu anksčiau atsakingas asmuo pradeda nuolat pamiršti apmokėti sąskaitas, sunkiai sekasi tvarkyti pinigus ar priimti finansinius sprendimus, tai gali būti rimtas perspėjimas.
Kada kreiptis pagalbos?
Jeigu nerimaujate dėl savęs ar artimojo, pasikalbėkite su draugu, šeimos nariu ar kitu patikimu žmogumi ir paklauskite, ar jie taip pat pastebėjo pokyčių. Jeigu kitas žmogus patvirtina kai kuriuos simptomus, verta kreiptis medicininės pagalbos, pataria M.Sano. Pasakykite savo gydytojui apie savo rūpesčius. Galite būti nukreipti pas neuropsichologą standartiniams pažinimo funkcijų testams ir tolesnei diagnostikai.
Ar galima išvengti Alzheimerio ligos?
Nors galimybė visiškai išvengti Alzheimerio ligos dar neįrodyta, gyvenimo būdo veiksniai gali padėti pagerinti pažinimo funkcijas ir sustiprinti smegenų atsparumą. „Visada sakau, kad žmonės turėtų paklausti savęs: ar jie yra socialiai ir intelektualiai aktyvūs? Ar jie valgo sveiką maistą? Ar užsiima fizine veikla?“ — pataria M.Sano. Šie įpročiai tiriami siekiant nustatyti, ar jie gali suteikti žmonėms atsparumo ligoms, kurios silpnina pažinimo funkcijas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.